Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/50702
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Truskauskaitė, Vitalija
Title: Архитектоника символа храма в драматических спектаклях в Литве
Other Title: Bažnyčios simbolio architektonika Lietuvos dramos teatrų spektakliuose
Is part of: Česlovo Milošo skaitymai III : Kultūrų sankirtos : patirtys ir pokyčiai : [straipsnių rinkinys]. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010
Extent: p. 201-208
Date: 2010
Keywords: Krikščioniškasis sakralinis teatras;Simbolis;Bažnyčia;Architektonika;Christian sacral theatre;Symbol;Church;Architectonics
ISBN: 9789955126256
Abstract: Viduramžiais buvo sukurtos klasikinio krikščioniškojo teatro formos – liturginė drama, misterija, miraklis, Kryžiaus keliai. Jau krikščioniškojo teatro pradžioje susiduriame su bažnyčios simbolio reprezentacija sakraliniuose spektakliuose. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, įkvėpti rusų simbolistų, Lietuvos menininkai atgaivino diskusiją apie religinio teatro raidos perspektyvas. Prie misterijų teatro prisidėjo iškilūs rašytojai – Vydūnas, Jurgis Baltrušaitis, A. Jakštas-Dambrauskas, Vincas Mykolaitis Putinas, teatro režisierius Antanas Sutkus. Amžiaus pradžios religinio teatro idėjų refleksija pasiekė ir tūkstantmečių sankirtą. Straipsnyje analizuojami profesionalų ir mėgėjų teatro spektakliai, kurių meninėje erdvėje yra cituojamas arba dekonstruojamas bažnyčios simbolis. Spektakliuose simbolio architektonika siejama su bažnyčios pastatu arba altoriaus vieta. Režisieriaus Kęstučio Jakšto spektaklyje „Nesudegantis miestas“ spektaklio meninėje erdvėje cituojamas Šv. Jono bažnyčios pastatas. Bažnyčios fasadas interpretuojamas kaip šventos vietos simbolis, o bažnyčios altoriaus vieta – kaip tiesioginio dialogo su Dievu erdvė. Režisieriaus Rolando Atkočiūno spektaklyje „Idioto Mišios“ Šv. Jurgio bažnyčios interjeras cituojamas kaip išniekintos meilės žmogui ir Dievui simbolis. Spektaklio vyksmo metu atsiskleidžia ir papildomos bažnyčios simbolio prasmės: spektaklio personažai dalyvauja Šv. Mišių aukoje siekdami atkurti Eucharistijos pilnatvę. Bažnyčios erdvės citatos čia tampa meilės misterijos veiksmo vieta. Režisieriaus Gintaro Varno spektaklyje „Nusikaltimas ir bausmė“ altoriaus vieta cituojama, tačiau altoriaus simbolis perkeliamas į profaniškąją teatro erdvę – žiūrovų salę.[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/50702
Affiliation(s): Menų fakultetas
Teatrologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.06 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

102
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

4
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.