Žmonės ir jų darbai : paskutinis Vilkaviškio vyskupijos valdytojas Vincentas Vizgirda

Abstract

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva ilgam laikui okupuota. Pirmasis pokario okupuotos Lietuvos dešimtmetis buvo bene žiauriausias lietuvių tautai, apskritai visiems Lietuvos gyventojams. Tuo metu dar buvo gyvas žiaurumu pagarsėjęs Stalinas, jo politika sėkmingai vykdoma visoje Sovietų Sąjungoje. Patyrę okupantų pasiuntiniai telkėsi į pagalbą vietinius kolaborantus ir kartu naikino tautos elitą. Nuo 1944 metų vasarą begrįžtančios sovietinės okupacijos bangos iki pat 1953 metų vyko intensyvus žmonių trėmimas į Sibirą, areštai, žudymai. Sovietinis režimas nepakentė net mažiausios opozicijos. Dažnai aukomis tapdavo netgi niekuo režimui nepasipriešinę žmonės. Pakako priklausyti tam tikrai žmonių grupei: buvusiems Nepriklausomos Lietuvos karininkams, policininkams, Katalikiškosios Akcijos vadovams, arba tiesiog pakako, kad žmogus tvarkingiau gyveno, turėjo didesnį žemės lopinėlį. Dažni būdavo atvejai, kad žmogus nežinojo, kas jį paskundė. Kankinamas prisipažindavo įvykdęs net tuos nusikaltimus, kurių niekados neketino padaryti. Tiesiog nebepajėgdavo prieštarauti tam, ką jam primeta tardytojai. Toks vargšas „prisipažindavo“, kad greičiau baigtųsi jo tardymai, kankinimas ir patektų į kalėjimą.[...]