Ekologinės rizikos diskursas žiniasklaidoje : tyrimo teorinės bei metodologinės prielaidos
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Telešienė, Audronė | Kauno technolohgijos universitetas | LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2009 | 20 | 4 | 227 | 236 |
| URI | Access Rights |
|---|---|
| Straipsnis žurnalo svetainėje | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
| https://hdl.handle.net/20.500.12259/50228 |
Šiame straipsnyje pateikiami ekologinių bei technogeninių rizikų diskurso žiniasklaidoje tyrimo teoriniai ir metodologiniai principai, aprašoma tyrimo atlikimo logika ir naudotini metodai. Šis tyrimas, įgavęs Media akronimą, yra mokslinio projekto RINOVA* dalis. Media tyrimu siekiama aprašyti, suprasti ir paaiškinti rizikos viešosios komunikacijos turinį, jo kūrimo kontekstą. Straipsnyje analizuojami teoriniai ir metodologiniai principai pirmiausiai yra sietini su keliomis ekologinės ir technogeninės rizikos sritimis: branduoline energetika, klimato kaita ir GMO. Teoriniai principai nusakomi pasitelkiant socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės sudarymo (agendasetting) teorijas. Metodologiniai principai, paremti diskurso analize kaip tyrimo strategija, suponuoja dokumentų studijavimo, tikslinės atrankos, kokybinės ir kiekybinės turinio analizės metodus, induktyvią analizuotinų kategorijų kūrimo logiką.
The article addresses theoretical and methodological principles in analysing media discourses on environmental and technogenic risks. Namely, the article presents a conceptual background of a study (with the MEDIA acronym) conducted within the framework of the research project RINOVA (‘Public Risk Perceptions and communication in the Knowledge Society’). The MEDIA research aims at description, analysis and understanding of the content and contexts of public risk communication. The research primarily deals with three types of environmental and technogenic risks: nuclear energy, climate change and GMO. The theoretical principles include theories of social constructionism and agenda-setting. The research methodology is based on the principles of discourse analysis and presupposes the usage of methods of document analysis, purposeful sampling, qualitative and quantitative content analysis, as well as the inductive logic of building of analytic categories. Empirical research results are discussed in the subsequent articles of the journal.