Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/49964
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse (S4);Article in other databases (S4)
Field of Science: Etnologija (H006);Ethnology (H006)
Author(s): Vaicekauskas, Arūnas
Title: Lietuvių Užgavėnės : nacionalinio tapatumo linkme?
Other Title: Lithuanian shrovetide customs: towards the national identity?
Is part of: Liaudies kultūra = Folk Culture. Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 2010, nr. 2(131)
Extent: p. 23-29
Date: 2010
Keywords: Kalendorinės apeigos;Sritinės ypatybės;Transformacijos;Užgavėnės;Traditional festival;Agrarian ritual;Sledging;Mask parade
Abstract: Užgavėnės – viena unikaliausių Lietuvos švenčių. Katalikiškosios apeiginės tradicijos požiūriu, Užgavėnės tėra eilinis antradienis prieš prasidedantį gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbių tradicijoje Užgavėnės buvo viena linksmiausių ir labiausiai lauktų lietuviškojo kaimo švenčių. Sudėtingumu ritualinės šios šventės struktūros prilygo ar net lenkė pačių reikšmingiausių kalendorinio ciklo švenčių ritualus. Pagal esmines šventinio ritualo ypatybes Užgavėnės skirtinos ne prie pavasario (kaip įprasta teigti), bet prie žiemos švenčių. Net iš elementaraus palyginimo matyti akivaizdus Kalėdų ir Užgavėnių apeigų panašumas. Abiejose šventėse aptiksime persirengėlių vaikštynes, trinkos (blukio) tampymą, apeiginį pasidalijimą maistu, simbolinį vaišių gausos akcentavimą ir kitas reikšmingas apeigas. Tiriant archajiškus žiemos švenčių ritualus Užgavėnės turi neabejotiną pranašumą. Tai vienintelė reikšminga (metinė) lietuvių žemdirbių šventė, nepatekusi į bažnytinio Grigaliaus kalendoriaus šventines struktūras. Kitaip sakant, XX a. pradžią Užgavėnių apeigos pasiekė taip ir nepatyrusios didesnio krikščionybės poveikio. Tai galėjo sąlygoti ne tik archajiškas šventės ritualų savybes, bet ir aiškiai matomas regionines ypatybes. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę Užgavėnės tapo viena pirmųjų žemdirbių tradicijos švenčių, priimtų šiuolaikinių miesto švenčių. Dabar Užgavėnių persirengėlius sutiksime ir mieste, ir kaime, gyvenamųjų daugiaaukščių kvartaluose, aikštėse ir gatvėse, muziejuose ir mokyklose ar darželiuose. O masinė Lietuvos gyventojų migracija į Rumšiškėse Liaudies buities muziejaus organizuojamą Užgavėnių šventę liudija beveik nacionalinę jos reikšmę. Natūraliai kyla klausimas – kaip minėtos aplinkybės įtakojo šios šventės raidą?[...]
The article deals with the problem of variations in ethnic agrarian culture. It looks at the regional peculiarities of the Shrovetide festival in Lithuania. The rites of Shrovetide are more or less common in all of Lithuania, but the comparatively homogeneous ritual structure of the festival does not rule out regional particularities. Provided examples of Shrovetide ceremonies prove that the festival used to have clear regional particularities. However, nowadays, with the growing popularity of the festival it gradually loses these local traits. It is often limited to a unified scenario
Internet: http://www.llkc.lt/index.php?1349237352
http://www.llkc.lt/index.php?1349237352
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Kultūrų studijų katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.52 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

110
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

6
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.