Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/49930
Type of publication: Sudarytas ir/ar redaguotas mokslo darbas / Compiled and / or edited science work (K5)
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Contributor(s): Andriušytė-Žukienė, Rasutė
Title: Acta Academiae artium Vilnensis. : [T.] 59 :
Extent: 150 p. : iliustr
Publishing data: Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla
Date: 2010
Keywords: Menotyra;Čiurlionis M.K
Abstract: Kūrybos idėjų migracija – akivaizdus XX a. pr. meno bruožas. Lietuvių, latvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, čekų, rusų, suomių, norvegų mene tuo metu pasireiškė ganėtinai panašių tendencijų. Šis faktas verčia teoriškai apmąstyti, kaip ir kodėl vyko meno idėjų migracija kūrėjams kartais netgi nesusitinkant. Žvelgiant plačiau, Europos kultūrinis peizažas XX a. pr. atrodo gana monolitiškas. Tuo metu Europos kraštus ir Rusiją pasiekė art nouveau stilius, žmones traukė vokiečių filosofų giliamintiškumas ir prancūzų poetų žavesys, ypatingą vietą šio laikotarpio Europos kultūroje užėmė muzika. Nepaisant akivaizdžių ekonominės ir socialinės raidos skirtumų, įvairiose Europos vietose ėmė rastis naujo požiūrio į tikrovę ir meną daigų. Muzikus ir dailininkus dar nuo XIX a. vid. traukė visuminio meno kūrinio (Gesamtkunstwerk) idėja. Bet XX a. pr. visoje Europoje prabilta apie „Naująjį meną“ ir jo naują kalbą, kurioje muzikos ir spalvų vienovei teko išskirtinė vieta. Pvz., Odilonas Redonas save vadino „simfonijų tapytoju“, Vasilijus Kandinskis ir jo bendraminčiai Miunchene svarstė apie spalvų „skambėjimą“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Lietuvoje rašė apie įsiklausymą į tylą, kuri jam buvo „Naujos Kalbos giesmė“. Kas yra šios paralelės – madingas užkratas, neapibrėžtos laiko dvasios (Zeitgeist) apraiška, o gal natūrali menų raida, veikiant vietos sąlygoms ir tarptautiniams ryšiams? Kodėl XX a. pr. dalis tapytojų neišsiteko įprastos akademinės, realistinės ar simbolistinės tapybos rėmuose ir pabandė dailės kūriniuose išreikšti garso idėją, nusavinti muzikos struktūras ir formas, skverbtis į fotografiją? Kodėl kai kurie muzikos kūrėjai žengė per savo disciplinos ribas ir ėmė tapyti? Ar meno inovacijas lemia kūrėjo aplinka, studijos? [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/49930
Affiliation(s): Menotyros katedra
Menų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.43 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

132
checked on Mar 4, 2020

Download(s)

12
checked on Mar 4, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.