Komunistiniai vadai ir žmonių būsena Lietuvoje užrašytuose anekdotuose

Abstract

Anekdotais vadinami jokios cenzūros nepaliesti humoristiniai individų elgesio ir visuomenės klimato vertinimai plinta nepaisydami etninių skirtumų ir valstybių sienų. Šiais laikais jie platinami per populiarią spaudą, televiziją ir ypač – per internetą. Vyresnės kartos žmonės mena laikus, kai politiniams anekdotams platinti minėtų priemonių naudojimas buvo neįmanomas, tačiau Lietuvoje tuoj pat buvo pasakojami nežinia kur ir kieno pradėti ciklai, ką tik ėmę plisti iš lūpų į lūpas Rusijoje ir kitose buvusios Tarybų Sąjungos respublikose. S t r a i p s n i o o b j e k t a s – Lietuvoje pasakoti (dažniausiai lietuviškai) iš kitų šalių perimti naujoviškų anekdotų ciklai, susiformavę XX a. antrojoje pusėje. D a r b o t i k s l a s – pamėginti išsiaiškinti, kokie kitų tautų tradicijose sukurti anekdotai buvo pasakojami Lietuvoje, kuo tuos ciklus papildė mūsų žmonės. Tyrimui pasirinkti anekdotų ciklai, kuriuose reiškiama nuomonė apie XX a. antrosios pusės komunistinius veikėjus (Staliną, Chruščiovą, Brežnevą), išjuokiama propaganda, komiškai vaizduojamos kino filmuose sukurtos herojiškos asmenybės, atsispindi to meto žmonių gyvenimo sąlygos. Pasirinkimą lėmė tai, kad straipsnio autorė yra šių anekdotų aktyvaus funkcionavimo amžininkė. Pasirinktų ciklų anekdotų Lietuvoje užrašyta labai nedaug. Tarp B. Kerbelytės „Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge“ (toliau – KLPTK 4) susistemintų daugiau kaip šešių tūkstančių paskelbtų spaudoje ir Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomų anekdotų yra tik apie 150 kūrinėlių (daugumos 1990–1992 m. užrašyta po vieną variantą).[...]