Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/492
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Markevičienė, Jūratė
Title: Interpretacijų įdaiktinimas : materialiojo paveldo išlikimo dilema XXI a.
Other Title: Making interpretations tangible : dilemma of persistence of tangible heritage in 21st century
Is part of: Meno istorija ir kritika, 2014, nr. 10(2), p. 8-22
Date: 2014
Keywords: Autentiškumas (tikrumas);Paveldo saugos teorija;Kultūros ištekliai;Kultūros paveldas;Virtualumas;Authenticity (reliability);Conservation theory;Cultural resources;Cultural heritage;Virtuality
Abstract: Straipsnyje nagrinėjama teorinė daiktinio kultūros paveldo išlikimo problema XXI a. Teigiama, kad šio paveldo vertinimas visuomet yra interpretacija. Siekiant atskleisti paveldą visuomenei kuriami interpretaciniai pasakojimai, kurie yra vizualizuojami – įdaiktinami pačiuose interpretuojamuose paveldo objektuose, pakeičiant juos fiziškai, dažniausiai negrįžtamai. Nors saugos doktrina reikalauja kaupti ir viešinti visą informaciją apie pakeitimus, perkeliant ją į kitas laikmenas, pats praeities daiktas dėl interpretacijų įdaiktinimo iš dalies arba visiškai netenka savo regimojo potencialo ir nustoja buvęs pirminiu praeities pažinimo šaltiniu. Todėl kiti interpretatoriai – tiek mokslininkai, tiek visuomenė – nebegali prie jo grįžti ir yra priversti apsiriboti vien ankstesniųjų interpretacijų interpretavimu. Analizuojamas šis ypatingo interpretavimo procesas, identifikuojamos ir sisteminamos įdaiktintųjų interpretacijų – paveldo pateikčių ir atsklaidų – rūšys. Straipsnyje taip pat konstatuojama, kad tam tikri bendrieji sociokultūriniai vėlyvosios modernybės ypatumai ir sparčiai tobulėjančios skaitmeninės bei daugialypės terpės technologijos, įskaitant virtualizavimą, yra materialiajam paveldui nepalankūs veiksniai, spartinantys jo nykimą ir mažinantys galimybes jį išsaugoti. Šie veiksniai labai paskatino dabartinę paveldo saugos teorijos krizę, todėl kol kas dar tik ieškoma pakankamai svarių argumentų dėl būtinybės išsaugoti paveldėtosios daiktinės aplinkos esiniškumą. Autorė daro išvada, kad pagrindinis motyvas praeities daiktiškumui išsaugoti XXI a. būtų šio paveldo pripažinimas dabarties ir ateities kultūros ir kūrybiškumo ištekliais.
The article deals with the theoretical issue of persistence of tangible cultural heritage in the 21st century. It is argued that any assessment of this heritage is always an interpretation. In order to reveal the heritage to society interpretational narratives are being created and further on – visualized by materializing these narratives in the interpreted things of the Past that changes this tangible heritage physically and most often irreversibly. Even though conservation doctrine requires documenting any changes, caused by treatments, and transferring this information to other media, and making this knowledge public, these tangibilized interpretations of heritage things partially or completely result in loss of their visual potential and their existence as primary sources of knowledge of the Past. Therefore, further interpreters, both academics and the society, cannot return to the original creation and have no other choice than interpreting its former interpretations instead. The author analyses this specific type of heritage interpretations, identifies and systematizes types of the tangibilized interpretations as presentations and uncoverings. It is also stated that some general socio-cultural characteristics of the late Modernity and rapid sophistication of digital and multimedia technologies, including virtualization, are not favourable factors as they accelerate the loss of tangible heritage and reduce its chances to be preserved. These factors contributed a lot to instigating the current crisis of conservation philosophy, thus more valid arguments for a necessity to preserve the inherited tangible entities are still being searched for. The author concludes that accepting this heritage as resources of culture and creativity for actual and future generations might become the basic motivation for preserving the tangibility of the Past in the 21st century.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/492
https://hdl.handle.net/20.500.12259/492
Appears in Collections:Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 2014, nr. 10(2)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

106
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

128
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.