Komunikacinė pragmatika ir kalbėjimo situacijos tikslas : deminutyvų vartojimo atvejis

Abstract

Kalbėjimo situacijos labai dažnai tampa tinkamais kalbėjimo taisyklių kontekstais. Svarbiausia kalbėjimo situacijos sudedamoji dalis yra jos dalyviai. Visi dalyviai turi savo vaidmenis, o bendraujant labai svarbus yra jų tarpusavio ryšys, atskleidžiantis jų socialinius vaidmenis ir su tuo susijusius galimus konfliktus, socialinės padėties įtaką ir t. t. Šiame straipsnyje bandoma patyrinėti deminutyvų vartojimą įvairiose situacijose, kurių komunikaciniai tikslai ir pokalbio dalyviai skiriasi. Tyrimai parodė, kad esant skirtingoms situacijoms ir pokalbių dalyviams bei jų tikslams, deminutyvai dažniausiai vartojami kalbant su mažais vaikais, naminiais gyvūnais ar juos minint. Jie vartojami ir kalbant su gerais draugais, mielais, artimais žmonėmis, taigi ne formaliose situacijose, o priešingai – draugiškose, intymiose. W. U. Dresslerio ir L. Merlini-Barbaresi nuomone, tai būtų „nerimtos“ (nedalykinės) situacijos (1994: 218). Todėl ir įprasčiausia deminutyvų reikšmė yra susijusi su emocijomis, ypač su meilumu ir švelnumu, kai kalbinės situacijos adresatas yra mielas žmogus. Deminutyvai gali nulemti visą kalbėjimo aktą, nes vien tik šių žodžių pavartojimas suteikia pasakymui kuo įvairiausių reikšmių – nuo meilės ir simpatijos iki ironijos. Be to, deminutyvai gali sušvelninti reikalavimą ar sumažinti ko nors griežtumą. Tais atvejais, kai bendraujama su nepažįstamais žmonėmis, deminutyvai taip pat gali būti dažni, tik jų vartojimą lemia ne intymumas, o draugiškumo, supratimo ar net naudos siekimas. Vadinasi, negalime apie šių žodžių reikšmes kalbėti izoliuotai, be konteksto.