Ypač svarbios energetinės infrastruktūros apsauga : iššūkiai ir galimybės

Abstract

Kol kas NATO įsitraukimas saugant energetinės infrastruktūros objektus yra labiau simbolinis, tačiau Kosove ir Afganistane Aljanso pajėgos jau saugojo elektrines, taip pat tiltus, cerkves, vienuolynus. Ateityje ši Aljanso funkcija galėtų plėstis: jau seniai diskutuojama apie bendrų ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą saugosiančių karinių vienetų sukūrimą, pavojingų sąsiaurių „apsaugos“ kaštų pasidalijimą, paramą saugant infrastruktūrą Pietų Kaukaze, Afrikoje. Jei būtų priimtas politinis sprendimas, Aljansas galėtų prisidėti likviduojant žalą avarijos atveju, vykdyti operacijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią prieš energetikos infrastruktūrą nukreiptam piratavimui, teroro išpuoliams. NATO jau beveik 10 metų Viduržemio jūroje vykdo panašius tikslus deklaruojančią „Operation Active Endeavour” misiją, tačiau aktyvesnio įsitraukimo iki šiol vengė. Ką dėl ypač svarbios infrastruktūros apsaugos mano rizikos valdymo srityje dirbantys „smegenų centrai“, t.y. ką, kodėl ir kaip jie siūlo saugoti? Kaip, reaguodamos į jų įžvalgas, savo vaidmenį šioje srityje galėtų sustiprinti tarptautinės organizacijos ir visų pirma – NATO?