Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai

Abstract

Tikslas – palyginti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės rodiklius, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius bei gyvenimo užsienyje trukmę. Metodika. Tyrime dalyvavo 620 užsienyje gyvenančių lietuvių (123 (19,8 proc.) vyrai ir 497 (80,2 proc.) moterys) ir 482 Lietuvoje gyvenantys lietuviai (81 (16,6 proc.) vyras ir 403 (83,3 proc.) moterys). Tiriamieji atsakė į socialinius ir demografinius klausimus bei Psichikos sveikatos kontinuumo – trumposios formos klausimyno teiginius. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad užsienyje gyvenančių lietuvių geresni beveik visų gerovės sričių rodikliai: geriau vertina savo socialinę ir psichologinę gerovę ir pasižymi aukštesniu bendru gerovės lygiu. Daugiau emigrantų nei Lietuvoje gyvenančių asmenų pagal gerovės rodiklius galėtų būti apibūdinti kaip pasižymintys aukšta gerove (66,3 proc. ir 49,2 proc. atitinkamai). Emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsižvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius (lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir pajamas). Tačiau aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos. Emigracijoje praleistas laikas nebuvo susijęs su emigrantų gerovės rodikliais. Didesnė emigrantų gerovė koreliavo su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje. Išvada. Lietuvių emigrantų aukštesni gerovės rodikliai nei tėvynėje likusių kraštiečių, didesnė emigrantų gerovė susijusi su ketinimais likti emigracijoje. [...]

The aim of the study is to compare well-being indicators of Lithuanians living in Lithuania and abroad taking into account their social and demographic characteristics as though as duration of living abroad. Measures and methods. 620 Lithuanians living abroad (123 (19.8 %) males and 497 (80.2 %) females) and 482 Lithuanians living in Lithuania (81 (16.6 %) males and 403 (83.3 %) females) participated in this cross-sectional study. Respondents filled in a questionnaire. Social and demographic questions and Mental Health Continuum Short Form were used to reach the aim of this paper. Results. The results of the study showed that Lithuanians living abroad scored higher on social, psychological, as well as general well-being. Higher number of Lithuanian emigrants could be called as having ‚flourishing‘ mental health compared to Lithuanians living in Lithuania (66.3 % and 49.2 % accordingly). Emigration was significantly related to most indicators of well-being even when social and demographic characteristics (gender, age, level of education, having a partner, qualified job and income) were taken into account. Higher levels of general, psychological and social well-being were predicted by being and emigrant, but higher level of emotional wellbeing was more related to the level of income than the fact of emigration. Duration of emigration was not related to the emigrants‘ well-being indicators, but higher well-being of emigrants was correlated to their stronger decision to stay abroad.[...]