Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai

Abstract

Tikslas – palyginti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės rodiklius, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius bei gyvenimo užsienyje trukmę. Metodika. Tyrime dalyvavo 620 užsienyje gyvenančių lietuvių (123 (19,8 proc.) vyrai ir 497 (80,2 proc.) moterys) ir 482 Lietuvoje gyvenantys lietuviai (81 (16,6 proc.) vyras ir 403 (83,3 proc.) moterys). Tiriamieji atsakė į socialinius ir demografinius klausimus bei Psichikos sveikatos kontinuumo – trumposios formos klausimyno teiginius. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad užsienyje gyvenančių lietuvių geresni beveik visų gerovės sričių rodikliai: geriau vertina savo socialinę ir psichologinę gerovę ir pasižymi aukštesniu bendru gerovės lygiu. Daugiau emigrantų nei Lietuvoje gyvenančių asmenų pagal gerovės rodiklius galėtų būti apibūdinti kaip pasižymintys aukšta gerove (66,3 proc. ir 49,2 proc. atitinkamai). Emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsižvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius (lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir pajamas). Tačiau aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos. Emigracijoje praleistas laikas nebuvo susijęs su emigrantų gerovės rodikliais. Didesnė emigrantų gerovė koreliavo su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje. Išvada. Lietuvių emigrantų aukštesni gerovės rodikliai nei tėvynėje likusių kraštiečių, didesnė emigrantų gerovė susijusi su ketinimais likti emigracijoje. [...]