XVI - XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje

Abstract

Karybos istorija nėra vien tik karų istorija. Ne mažiau reikšmingi yra ir kariuomenės, jos sudėties (tiek socialinės, tiek tautinės), strategijos ir gana svarbios jos dalies - fortifikacijosi - ypatumai. XVI a. Vakarų Europje įvyko esminiai fortifikacijos pokyčiai. Nors pagrindine fortifikacijos formų kitimo priežastimi tapęs ugniašaudis ginklas atsirado dar XIII a. viduryje, o artilerijos pabūklai - XIV a. antroje pusėje, itališkosios bastioninės tvirtovės pradėtos statyti tik XVI a. Nyderlandų, arba olandų bastioniniai įtvirtinimai atsirado ispanų-olandų karų metų (XVI a.), o galutinai išplito ir ištobulėjo būtent XVII a. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje XVI - XVII a. įtvirtinimų išlikę nedaug. Geriausiai žinoma ir plačiausiai istoriografijoje aprašyta Biržų bastioninė tvirtovė, taip pat aptariamu laikotarpiu Prūsijai priklausiusi Klaipėdos bastioninė tvirtovė, keletas įtvirtintų dvarų ir lauko įtvirtinimų. Nepaisant prastos kai kurių išlikusių įtvirtinimų Lietuvos teritorijoje būklės bei negausios istoriografijos, temą verta gvildenti. Juolab, kad susidomėjimas bastioninių įtvirtinimų statybos metu jais tikrai nemažai domėtasi. Geriausiai tai įrodo išlikę inžinierių fortifikatorių darbai6. Didžiausią šiame darbe naudotų šaltinių dalį sudaro archeologinės ataskaitos, archyvuose esantys nepublikuoti istoriniai tyrimai, taip pat labai svarbūs XVII a. autorių teoriniai veikalai.[...]