Kultūros, meno ir literatūros problemos lenkiškuose Krokuvos laikotarpio J.A. Herbačiausko raštuose

Abstract

Rašytojas J. A. Herbačiauskas vadinamas vienu pirmųjų modernistų lietuvių literatūroje, tačiau iki šiol nepakankamai dėmesio skirta jo lenkiškiems raštams, kurie sudaro didžiausią jo literatūrinio palikimo dalį. Šiame straipsnyje aptariami lenkiški J. A. Herbačiausko Krokuvos laikotarpio (1896-1923) estetikos ir kritikos raštai, apimantys rinkinius „I nie wódź nas na pokuszenie“, „Amen“, studiją „Głos bólu“ bei lenkų spaudoje publikuotus straipsnius. Juose keliami bendrieji meno ir kūrybos klausimai, aptariamos lenkų ir lietuvių kultūros bei literatūros problemos. Rašytojas savo estetinę programą grindžia lenkų romantizmo idėjomis: jis deklaruoja romantinę istorizmo koncepciją bei išryškina ypatingomis galiomis apdovanotą kūrėją, gebantį išreikšti kolektyvinius tautos įsitikinimus, siekius, atlikti dvasinio tautos vedlio ir mokytojo vaidmenį. Kūrybai skiriama auklėjamoji ir pažintinė funkcija, teigiama, kad kultūros esmė turėtų būti krikščioniškos vertybės ir moralė, o meno kūrinyje privalo derėti turinys, forma ir menininko asmenybės bruožai. J. A. Herbačiauskas kalba apie konkrečias lenkų ir lietuvių kultūros bei literatūros problemas, smerkia nusigręžimą nuo krikščioniškų vertybių ir romantizmo idealų, polonofobiją, istorinės LDK kultūros atsisakymą. Jo nuomone, visi luomai turi suvienyti savo jėgas bendram kultūriniam darbui. J. A. Herbačiausko knygas palankiai sutiko tradicinio meno ir lenkų romantizmo sekėjai, tačiau naujojo meno šalininkams jo idėjos atrodė pasenusios ir nebeatitinkančios laikmečio dvasios

Lithuanian and Polish writer Jozef Albin Herbaczewski is considered to be the first modernist of the Lithuanian literature. Lithuanian researchers pay much attention to his works written in Lithuanian; however, they leave out his Polish works which form the greatest part of his literary heritage. The article presents the problems of culture, art and literature in Herbaczewski’s Polish works written in the Cracowian period of his life (1896-1923). The aesthetical programme of the writer is based on the traditional art conception and the ideals of the Polish romanticists. He emphasizes the role of the artist as the leader of his nation and maintains that art has to educate the nation and make it free. Art and literature should be based on Christianity and morality. In the work of art the ideas should be in harmony with the form and personality of the artist. Speaking about the Polish and Lithuanian culture and literature, Herbaczewski criticizes the rejection of romantic ideals, historical continuity and Christian values. In his opinion, the culture of folk and nobility should be unified because culture is strong just when it is integral. Herbaczewski’s ideas presented in his books shared the exponents of the ideals of the romanticism and the traditional values while the representatives of the new art considered them as old-fashioned