Tradiciniai, politiniai ir propagandiniai ritualai reginių visuomenėje
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje siekiama parodyti tradicinių, politinių, ideologinių, propagandinių ritualų panašumus ir skirtumus, jų sąsajas su šiuolaikine reginių visuomene bei su etninių tradicijų, politikos ir propagandos transformacijomis. Tam filosofiškai ir antropologiškai lyginami istoriniai ir šiuolaikiniai reginių visuomenės ritualai, pavyzdžiui, Antikos, Lietuvos krikšto laikotarpio, šiuolaikinių kūrybinių industrijų ir vartotojiškų poreikių veikiamos liaudies šventės, inauguracijos, priesaikos, laidotuvės, kitos politiškai reikšmingos ceremonijos. Viešas ritualų demonstravimas įtraukia žmones į politiškai reikšmingas simbolių, simbolinių organizacijų (viešųjų tvarkų) ir politinės lyderystės transformacijas, skatina pripažinti naują tvarką, genealogiją ir reginių diktuojamas prasmes. Pastaruoju metu gausiai diskutuoti ritualiniai renginiai, kuriuos stebėjo šimtai milijonų žmonių, turėjo visą kompleksą požymių: religinių, politinių, propagandinių, reginių visuomenės. Tokios, pavyzdžiui, buvo 2005 m. Jono Pauliaus II itin iškilmingos laidotuvės Vatikane, jos buvo tiesiogiai rodomos visam katalikiškam pasauliui; 2010 m. Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio laidotuvės Krokuvoje, Vavelio karališkojoje pilyje, buvo tiesiogiai transliuojamos daugelyje Europos šalių; 2012 m. paminėtos Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II deimantinio karaliavimo jubiliejaus iškilmės, kurias rodė daugelis pasaulio šalių. Be šių kompleksinių ritualų, paminėtina auganti viešoji prezidentų inauguracijų reikšmė ir sąsajos su siekiu valdyti reginių visuomenę. Pavyzdžiui, Lietuvoje viena išskirtiniausių inauguracijų vyko 2003 m. Rolandui Paksui tapus Lietuvos prezidentu, kai prezidentą iškilmingai sveikino kariuomenė, užsienio svečiai, Seimas, vyko ne tik priesaikos ceremonija, bet ir keturių Lietuvos kraštų, visų miestų vėlevnešių pasveikinimas.[...]
Political anthropology and the critical philosophy investigate and analyze differences and similarities between traditional, political, ideological, propaganda and spectacle rituals and describe functions and possibilities of them. Political rituals were common place thousand years before rising of propaganda, and the modern propaganda as an institutional purposeful persuasion are used by different commercial companies without any political imagination. However in mostly cases propaganda is political instrument for construction of ideological identities and mobilization and motivation of the masses and neglect function of actualization of person. The article opposites ritual as analytical instrument for self-fulfilment and social constructivism and social engineering. Contemporary politicians and propaganda specialists discussed functions of rituals in various ceremonies and individual’s identity construction and confirming for the accumulation of trust and popularity of citizens and for governance of totalitarian, democratic or spectacle society. So, traditional, ritual and propaganda rituals are not identical from historical, philosophical or anthropological points of view. However even more different are spectacle’s or market event’s rituals. They lost fulfilment and long term constructive functions and serve for manipulations of contemporary “dividuals”.
Recenzentai: Tomas Kačerauskas; Žydronė Kolevinskienė