| Abstract: | Pirmosios žinios apie liepos genties (Tilia L.) augalų būklės tyrimus yra 1926 metai, t. y. V. Vilkaičio aprašyta suodligė. K. Brundza (1932) ant liepų šakelių aptiko helmintosporiozę (Helmintosporium velatinum), o 1936 m. A. Michalski aprašė ant mažalapės liepos rastą rudmargę (sukėlėjas Mycosphaerella microsora). Rečiau pasitaikančias daigų nykimo priežastis 1968 m. aprašė L. Žuklys. A. Minkevičius (1950) tyrė lapų, šakų, kamienų, o J. Mazelaitis (1958, 1960) tik šakų ligas sukeliančius grybus. Nuo 1978 m. iki 2006 m. čiulpiančiuosius kenkėjus, svarbiausias liepų grybines ligas ir fiziologinius pažeidimus Lietuvos miestų želdynuose tyrė VDU Kauno botanikos sode V. Juronio vadovaujamos augalų apsaugos grupės mokslininkai, o vėliau šį darbą tęsė K. Žeimavičius, V. Snieškienė, A. Stankevičienė. Nuo 2002 m. VDU Aplinkotyros katedros prof. V. Stravinskienė ir kt. atliko biotinių ir abiotinių faktorių poveikį, fiziologinės kilmės pažeidimus ir t. t. Botanikos institute (Vilnius) S. Stakvilevičienė nuo 1998 m. atliko Mycosphaerella microsora biologijos ir paplitimo tyrimus. A. Treigienė ir kiti nuo 1999 m. aprašė ant liepų lapų ir šakų aptiktus Ascomycetes, Hyphomycetes, Coleomycetes klasių grybus. A. Treigienė, S. Stakvilevičienė, B. Grigaliūnaitė ir kiti tyrė svarbiausių liepos ligų biologiją ir paplitimą įvairiuose Lietuvos želdynuose. 2010 m. apginta V. Meškauskienės disertacija, nagrinėjanti liepos patogenų plitimą, biologines savybes. Vakarų Lietuvoje augančių liepų fitopatologinę būklę tiria R. Nekrošienė
Early information on researches of Tilia L. genus plant state is considered to be year 1926, when sooty mold was described by V. Vilkaitis. K. Brundza (1932) detected Helmintosporium velatinum on linden branches. In 1936 M. Michalski described Mycosphaerella microsora. Sprout vanishing causes (rarely appearing) were described by L. Žuklys in 1968. A. Minkevičius (1950) explored fungi causing leave, branches, stem diseases, although J. Mazelaitis’ (1958, 1960) interest were branch disease causing fungi. Since 1978 until 2006 the group of plant protection scientists of Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University headed by V. Juronis studied sucking pests, relevant linden fungal diseases and physiological injuries at Lithuanian cities green plantations, later on work was continued by K. Žeimavičius, V. Snieškienė, A. Stankevičienė. Since 2002 prof. V. Stravinskienė et al from the Environmental Protection Department of Vytautas Magnus University investigated the influence of biotic and abiotic factors, injuries of physiological origin and other. S. Stakvilevičienė (Institute of Botany, Vilnius) carried out investigations on biology and spread of Mycosphaerella microsora since 1998. A. Treigienė et al (since 1999) described Ascomycetes, Hyphomycetes, Coleomycetes class fungi detected on linden leaves and branches. A. Treigienė, S. Stakvilevičienė, B. Grigaliūnaitė et al investigated the biology of most substantial linden diseases at various Lithuanian greeneries. In 2010 V. Meškauskienė defended dissertation on the issues of linden pathogen spread and biological features. R. Nekrošienė investigates the phytopathologic state of linden growing on the West of Lithuania |
