Performatyvumo teorija ir teatras : sąveikos ir takoskyros

Abstract

Straipsnyje analizuojama performatyvumo teorijos ir teatro praktikos sąveika, apibrėžiama bendra teatro ir teorijos santykių problematika bei trumpai pristatomi performatyvumo teorijos ir teatrologijos bendradarbiavimo pavyzdžiai. Pasitelkus kelias konkrečias performatyvumo teorijoje naudojamas antropologijos sąvokas (liminalumas, socialinė drama), straipsnyje siekiama pademonstruoti, kaip socialinių ritualų analizės įrankiai sėkmingai taikomi estetinių reiškinių – tiek avangardinio, tiek postdraminio teatro, tiek performanso meno analizėje bei teatro praktikoje; taip pat siekiama atskleisti šių performatyvių kultūros formų panašumus ir skirtumus

In the article the relations between performance theory and theatre practice are analyzed, with special attention to the interactions and tensions between performance studies and theatre research in different countries. A short overview of different usage of the term performance in social and aesthetic fields is presented together with the critical approach towards the applications of the term in theatre research and practice. With the help of concrete anthropological concepts coined by Victor Turner (liminal, social drama) the author argues that the tools of analysis of social sciences can be fruitfully used for the investigation of aesthetic phenomena – whether avantgarde performances, examples of postdramatic theatre or performance art. At the same time the article focuses on the critical evaluation and challenges of practical applicability of these concepts as well as the general apprehension of the similarities of various performative forms of culture