Kaip mokslininkai gali paskatinti organizacijas būti socialiai atsakingomis arba septynios bendradarbiavimo tarp mokslo ir organizacijų strategijos

Abstract

Siekiant pripažinimo konkurencingoje pasaulinėje rinkoje bei pažangos valstybės socialiniame gyvenime, neabejotinai svarbiu žingsniu tampa bendradarbiavimas tarp mokslo institucijų bei praktikos atstovų. Šis bendradarbiavimas gali būti traktuojamas kaip viena iš filantropinės socialinės atsakomybės formų, kai organizacija, siekdama prisidėti prie mokslo vystymo, noriai įsitraukia į mokslo žinių konstravimo procesus. Vis dėlto, kyla klausimas, kaip dažnai organizacijos šią socialinės atsakomybės formą taiko praktikoje. Teigiama, jog mokslo rezultatai turėtų tarnauti žmonių gerovei, verslo plėtotei bei valstybės augimui. Tačiau vis dažniau psichologai, konstruodami mokslo žinias ir atlikdami mokslinius tyrimus, susiduria su tam tikrais iššūkiais. Praktikai iš mokslininkų tikisi rekomendacijų, kurios galėtų būti pritaikytos konkrečiose darbinėse situacijose, vertinimo instrumentų, kurie būtų patikimi ir validūs, ar intervencinių/mokymo programų, kurių efektyvumas būtų pagrįstas. Tačiau tam, kad mokslininkai turimas žinias ir patirtį galėtų pritaikyti praktikai, reikalingi žvalgomieji tyrimai, kuriuose dalyvautų organizacijose dirbantys darbuotojai bei jų vadovai. Deja, kartais pritrūkstame išmonės, kaip mokslininkams „prisibelsti", kad praktikai juos išklausytų ir atvertų savo organizacijų duris bendradarbiavimui. Tad norėtume pasidalinti bendradarbiavimo su privačiomis bei biudžetinėmis organizacijomis patirtimi. Pranešimo metu siekiame pristatyti septynias praktiškai išbandytas strategijas ir aptarti, kaip galima paskatinti organizacijas bendradarbiauti. Taip pat pasidalinsime strategijų pritaikymo rezultatais bei įvertinsime strategijų efektyvumą (kaštų-naudos balansą).[...]