Kiek šventųjų turi Lietuva?

Abstract

Išgirdę klausimą, kiek šventųjų turi Lietuva, tuojau pat atsakome, kad tik vieną – tai yra šventąjį Kazimierą (1458–1484). Tačiau tuojau pat pataisome, kad mes turime dar ir palaimintąjį Jurgį Matulaitį (1871–1927). Retas kuris dar prisimins liaudies palaimintuoju laikomą Mykolą Giedraitį, gyvenusį XV amžiuje ir garsėjusį šventumu, kurio beatifikacijos byla vėl atnaujinta. Uoliau dalyvaujantis katalikiškame gyvenime žmogus papildys atsakymą tuo, kad Lietuvoje yra pradėtos beatifikacijos (skelbimo palaimintaisiais) bylos dar keliems mūsų tautiečiams: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), Adelei Dirsytei (1909–1955) ir Elenai Spirgevičiūtei (1924–1944), o XVII a. Žagarėje gyvenusi Barbora Umiastauskaitė (paprastai žmonių vadinama Barbora Žagariete) jau nuo seno buvo žmonių gerbiama kaip šventoji, nors oficialiai ir nekanonizuota. Tačiau tai dar ne viskas: šventasis Andrius Bobola (1591–1657) priklausė Lietuvos jėzuitų provincijai, šventasis karmelitų vienuolis Rapolas Juozapas Kalinauskas (1835–1907) kurį laiką gyveno ir studijavo Vilniuje. Tikriausiai šioje vietoje daugelis įsiterptų: taip, aš dar žinau vienuolę Faustiną Kovalską (1905–1938). Faustinai gyvenant Vilniuje pagal jos regėjimus buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, šiuo metu paplitęs pasaulyje. Nereikėtų pamiršti ir palaimintojo Mykolo Sopočko (1888–1975), sesers Faustinos dvasios tėvo, ilgai gyvenusio ir dirbusio Vilniuje. Taip besikalbant gal dar kas nors paminės, jog eidamas Vilniuje Aušros vartų link kažkada praėjo pro Bazilijonų vartus, už kurių yra Šv. Juozapato bažnyčia. [...]