The investigations of atmospheric deposition were carried out within Scots pine (Pinus sylvestris L.) stand from April to November of 2001-2004. The main aim of this study was to investigate the spatial patterns of throughfall deposition at the small scale and to examine the dependency of throughfall deposition on canopy closure. It was established that with increase of canopy closure, throughfall precipitation amount significantly decreased (p < 0.05). Ions concentrations in throughfall increased along with the canopy closure. The closest relationships (r > 0.78) were determined for ions, originating mainly from dry deposition (SO42-, NO3-, Ca2+), and for ions, coming mainly form internal leaching (K+) (r = 0.73). In case of ions of which canopy exchange is very complex (NH4+, H+), the relationship with canopy closure is weaker. The results of study revealed curvilinear relationships between throughfall deposition fluxes and canopy closure with curve maximum at canopy closure of 60-70%. The further increase in canopy closure do not evoke the increase of throughfall fluxes, moreover, the fluxes begin to decrease. This reduction can be explained by the reduction of throughfall amount, smaller dry deposition velocity and, in case of potassium, smaller fluxes of anions.

Atmosferos iškritų tyrimai buvo vykdyti 2001-2004 m. balandžio–lapkričio mėn. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medyne. Tyrimų tikslas buvo panagrinėti polajinių iškritų erdvinį kintamumą medyne ir nustatyti kaip kinta iškritų srautai priklausomai nuo lajų glaudumo. Nustatyta, kad didėjant lajų glaudumui polajinių kritulių kiekis statistiškai patikimai mažėja (p < 0,05). Didėjant medžių lajų glaudumui jonų koncentracija polajiniuose krituliuose didėja. Glaudžiausias ryšys (r > 0,78) nustatytas tiems jonams, kurių didžioji dalis iš atmosferos pasišalina su sausomis iškritomis (SO42-, NO3-, Ca2+), bei tiems, kurių didžioji dalis polajiniame sraute yra iš vidinių augalo audinių (K+) (r = 0,73). Tačiau jonų, kurių sąveika su laja yra labai sudėtinga (NH4+, H+), t.y. kuriuos lajos sąveikoje su krituliais dažniausiai pasisavina, ryšys su lajų glaudumu yra daug sudėtingesnis ir priklausomybė yra žymiai silpnesnis. Tyrimų rezultatai rodo, kad polajinių jonų srautų priklausomybė nuo medžių lajų glaudumo yra netiesinė. Didžiausi polajiniai teršalų srautai stebimi lajų glaudumui esant 60-70 %. Toliau didėjant lajų glaudumui, srautai pradeda mažėti. Šį mažėjimą nulemia mažėjantis kritulių kiekis, sumažėjusi sausų iškritų sparta, bei kalio atveju – dėl sumažėjusių anijonų srautų sulėtėjęs kalio išplovimas iš lajų.