Neproduktyvios valstybės išlaidos ir jų poveikis ekonomikos augimui
| Date |
|---|
2012 |
Straipsnyje siekiama atskleisti neproduktyviųvalstybės išlaidųstruktūrąbei jųpoveikįšalies ekonomikai ir jos augimo galimybėms. Kūrinyje yra pristatoma produktyviųišlaidųklasifikacija, sudaryta remiantis funkcine valstybės išlaidųklasifikacija bei ieškoma ryšiųtarp statistiniųduomenų, kurie paaiškintųneproduktyviųišlaidųpokyčius. Straipsnyje taip pat siekta parodyti neproduktyviųvalstybės išlaidųkitimąir, remiantis informaciniais šaltiniais bei statistiniais duomenimis, rasti neproduktyviųvalstybės išlaidųneigiamą įtakąšalies ekonominiam vystymuisi. Tam pagrįsti yra analizuojami Lietuvos ir užsienio autoriųtiriamieji, moksliniai darbai, ieškoma teigiamo ir neigiamo neproduktyviųišlaidųpoveikio ekonominiam augimui. Analizei naudojamos koreliacinėir regresinėanalizės, siekiama pagrįsti lyginamus statistinius duomenis ir atrasti ryšių stiprumąir patikimumąpatvirtinančius rodiklius. Nors straipsnyje pabrėžiamas neigiamas neproduktyviųvalstybės išlaidųpoveikis ekonomikos augimui, tačiau be jųvalstybėfunkcionuoti negalėtų, todėl jųegzistavimas yra būtinas. Tam, kad būtųužtikrintas valstybės ekonominis augimas šalies valdžia turi siekti subalansuoti išlaidas taip, kad neproduktyviųišlaidųkiekis būtųkuo mažesnis, o produktyvių- kuo didesnis. Todėl šiuo straipsniu ir siekiama parodyti kurios ekonomikos sritys turi didžiausiąryšįsu neproduktyviomis išlaidomis irkurios reikalauja didžiausio dėmesio siekiant minimizuoti neproduktyvias valstybės išlaidas.
According to research papers, which were used to analyze statistical data, it was found that government expenditure is usually analyzed using functional approach. They are separated depending on economic sectors and their functions in the economy. These expenditures are identified as productive and unproductive; while other authors are tend to identify them as social and unsocial. In this article the first identification of governmentspending was analyzed, because it is more orientated to find the harm for economic growth, while analyzing their function instead of their purpose. Unproductive spending consists of expenditures for social welfare, expenditures for common government needs, leisure, culture and religion. The article analyzed the effectiveness of government expenditure allocation according to the opinion of different authors about unproductive expenditure and its influence to economic growth. We can make a finding that during financial crisis period Lithuanian government was using some part of the productive expenditure to finance increased amount of unproductive - social expenses. It allows making a presumption that increasing unproductive expenditure by decreasing productive expenditure is more acceptable and has bigger influence than constant and increasing financing of productive expenditure in a short period. It is analyzed that the changes in unproductive expenditure has impact during the short period, while productive expenditure - in a long term period, because productive expenditure has persistent and accumulative value. Unproductive expenditure is found to be as a poison for an economy, because it takes money from productive sectors and redistribute them for unproductive ones. The biggest part in the sector of unproductive expenditure takes social needs. This sector is highly affected by the changes in the economy, so it fluctuates a lot. [...]