| Abstract: | Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai veikia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kalbą bei jos raidą. Skurstanti kalba skatina ieškoti priežasčių ir kelti naujus klausimus – kada pradėti ir kaip mokyti vaikus užsienio kalbos, į kokius veiksnius atsižvelgti siekiant geriausių rezultatų, kaip vertinti kitos kalbos įtaką gimtajai kalbai. Daugiausia nuogąstavimų dėl ankstyvojo užsienio kalbos mokymo kyla įžvelgiant neigiamą jo įtaką gimtajai kalbai. Nors Lietuvoje šiuo klausimu tyrimų nebuvo, kitų šalių tyrimų rezultatai nepatvirtina tokių nuogąstavimų. Apie neigiamą užsienio kalbos įtaką galima kalbėti tik kaip apie kalbos netekties ir nualinimo reiškinius, būdingus imigrantų grupėms, ilgai gyvenančioms svetimoje šalyje. Teigiamo poveikio rezultatų vardijama nemaža – tai vertybių, tolerancijos, kultūros ugdymas, taip pat ir bendrųjų gebėjimų – mąstymo, atminties bei dėmesio lavinimas. Tyrimai rodo užsienio kalbos besimokančių kalbinės kompetencijos pranašumą prieš tuos, kurie moka tik savo gimtąją kalbą. Svarbu tai, kad šis pranašumas pasireiškia ir geresniais gimtosios kalbos mokymosi rezultatais, pavyzdžiui, sudėtingesnių sakinių konstrukcijų vartojimu ar geresniais skaitymo įgūdžiais. Be to, pastebimas ir atvirkštinis variantas, kai gimtosios kalbos žinios padeda mokytis užsienio kalbos, nes atsiranda galimybė lyginti dviejų skirtingų kalbų sistemas. Į visus straipsnyje keliamus klausimus šiuo metu padeda atsakyti užsienio tyrėjų darbai, nes Lietuvoje didžiausia problema yra išsamaus vaikų kalbos ypatybių tyrimo trūkumas. Vytauto Didžiojo universiteto specialistai, padedant Kroatijos ir Italijos kolegoms, rengia naują projektą, kuris, kaip tikimasi, užpildys šią spragą ir padės atsakyti į svarbius vaikų kalbos sritį apimančius klausimus
Social and economic changes exert influence on the language of children and adults as well as its development. A deteriorating language urges to seek reasons and raise new questions: when and how children should start learning a foreign language, which factors should be taken into consideration to achieve better results, and what impact a foreign language has on one's native tongue. Most apprehensions on early foreign language teaching/learning are concerned with its negative influence on one's mother tongue. In Lithuania there has been hardly any research done; research conducted in other countries has not confirmed any of the apprehensions. The negative impact on one's native language can only be discussed in reference to the language loss and deterioration noticed in the language of immigrant groups who have lived in a foreign country for a longer time. On the other hand, there are numerous advantages of the early language teaching/ learning: acquisition of values, development of tolerance and culture, acquisition of general skills concerned with cognition and thinking, memory and attention. The research has shown that foreign language learners tend to acquire more linguistic competences than those who only know their native language. It is important that the advantage is also seen in the better results of the native language learning, for example, in the usage of complex sentences or better reading skills. Moreover, a positive effect in the opposite direction has also been noticed when one's mother tongue helps develop foreign language competences, since there appears a possibility to compare two different language systems. Studies of foreign researchers help find answers to all questions raised in the paper, because in Lithuania there is an obvious gap in the research on early language acquisition.[...] |
