Kazys Bradūnas ( 1917 02 11 - 2009 02 09) : In Memoriam

Abstract

Išėjo mokytojas. Išėjo iš čia į Ten, su savimi nusinešdamas neišsakytų poetinių sumanymų pasaulį, o mums, ne vienai kartai į priekį palikdamas skaityti didelės jėgos ir didelio grožio eilėraščių, kuriuos mes jau kurį laiką esame įvardiję žemės poezijos vardu. Atsisveikinant su poetu, visuomenininku, knygų sudarytoju ir redaktoriumi Kaziu Bradūnu, norisi prisiminti pirmuosius jo daug žadančius, kupinus džiaugsmo ir vilties eilėraščius, išspausdintus senajame „Židinyje“ prieš maždaug septyniasdešimt metų. Tai buvo jo poetinės kelionės pradžia, sąmoningai ar nesąmoningai užšifruota žemės ir amžinybės, žemės ir kūrėjo nenutrūkstančios draugystės šifrais, – toji draugystė jau tada palaikė ir stiprino jauno rašytojo kūrybinį polėkį: „Žeme, žeme, žydėsi, žeme amžiais nedžiūsi. // Žeme, būkim drauge amžinai“ („Žeme, žydėkim“).[...]