Pertarų dažnumas ir įvairovė sakytinėje lietuvių kalboje

Abstract

Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti pertarų vartojimo ypatybes sakytinėje lietuvių kalboje. Tyrimui pasitelktas 2006–2009 m. vartoseną apimantis Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas (http:// donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/). Tekstyną sudaro apie 80 valandų, daugiausia dialoginės ir spontaniškos, neformalaus stiliaus, bet taip pat ir parengtos, formalesnės įvairių kalbėtojų išrašytos kalbos, iš viso apie 225 000 žodžių. Pertarų dažnumas ir įvairovė analizuojami atsižvelgiant į sakytinės kalbos atmainas, skiriamas pagal viešumą / privatumą. Nustatyta, kad spontaninėje šnekamojoje kalboje pertarai sudaro 2,3 proc. žodžių, o viešojoje kalboje pertarai yra vartojami gerokai rečiau ir apima 0,6 proc. visų pavartotų žodžių. Spontaninėje šnekamojoje kalboje pertarų įvairovė labai didelė, jie vartojami dažnai ir turi polinkį būti perimami iš pašnekovų. Čia jie dažniausiai neatlieka jokios funkcijos ir vartojami ne užpildant pauzes, bet iš įpratimo. Pertarų tyrimas viešojoje kalboje atskleidė dviejų atmainų skirtumus: nustatyta, kad akademinė komunikacija ir komunikacija žiniasklaidoje skiriasi ne tik pertarų dažnumu ir jų įvairove, bet ir vartosenos ypatumais. Viešojoje žiniasklaidos kalboje pertarai vartojami užpildant pauzes, pradedant naują temą ar pašnekesį su nauju laidos klausytoju. Akademikų kalboje pertarais dažniausiai virsta patvirtinimą žymintys prieveiksmiai (iš tikrųjų, žinoma, be abejo)

The aim of the research discussed in the article is to disclose the peculiarities of the use of fillers in the spoken Lithuanian language. Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas (Corpus of Spoken Lithuanian, available at http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/) covering the 2006–2009 usage has been used for the research. The Corpus comprises 80 hours of transcribed language (amounting to 225 000 words in total) mostly consisting of dialogues and spontaneous, informal speech, yet including the more formal language from the prepared speeches of different speakers. The frequency and variety of fillers are analysed taking into account the types of spoken language distinguished according to publicity/privacy. It was found out that fillers account for 2.3 per cent of words in the spontaneous spoken language, while in the public language they are used markedly less and amount to 0.6 per cent of the total of the words used. The variety of fillers in the spontaneous spoken language is extensive as they are used frequently and tend to be picked from interlocutors. In this case, they usually do not perform any function and are used habitually rather than with the purpose of filling the silence. The research of fillers in the public language showed differences between the following two types: it has been found out that the academic communication and communication in the media differ not only in the frequency and variety of fillers but also in the peculiarities of usage. In the public media language, fillers are used to fill the silence, start a new topic or conversation with a new listener of the programme. In academic language, adverbs denoting affirmation usually turn into fillers (iš tikrųjų, žinoma, be abejo – ‘indeed, of course, no doubt’)