Aplinkos sąlygų poveikis C apykaitai agroekosistemose

Abstract

Kintant klimatui svarbu įvertinti ir mažinti įvairių žmogaus sukurtų ekosistemų indėlį. Tyrimų tikslas – įvertinti ir palyginti skirtingų agroekosistemų anglies (C) apykaitos kitimą, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Tyrimai vykdyti kukurūzų (Zea mays L.) ir rapsų (Brassica napus L.) vegetacijos metu, 2014 m. birželio–rugsėjo mėn., VŠĮ „ASU mokomajame ūkyje“. Buvo nustatyta, kad CO2 emisija kinta vegetacijos metu (birželio–rugpjūčio mėn.) ir koreliuoja su aplinkos sąlygomis. Dirvožemio drėgnis vegetacijos metu padidėjo 37–40 %, o dirvos temperatūra – 14,4–29 °C, atitinkamai dirvožemio CO2 emisijos padidėjo 17 %. Vidutinė dirvožemio CO2 emisija vegetacijos metu nustatyta didesnė vasarinių rapsų pasėliuose (2,199±0,25 μmol m–2 s–1) negu kukurūzų pasėliuose (1,971±0,12 μmol m–2 s–1). Didžiausios dirvožemio CO2 emisijos (2,963±0,28 μmol m–2 s–1 ir 2,432±0,23 μmol m–2 s–1) buvo kukurūzų liepos mėn. antroje pusėje ir rapsų pasėliuose birželio mėn. – priklausė nuo augalų augimo tarpsnio ir klimato sąlygų, t. y. temperatūros (r = 0,8) ir dirvožemio drėgnio (r = 0,6). Vidutinė grynoji C apykaita buvo didesnė kukurūzų agroekosistemoje (15,54 t ha–1) negu rapsų (10,30 t ha–1).