R. Gary europietiško auklėjimo norminis vertimo ekvivalentiškumas

Abstract

Šiame straipsnyje nagrinėjamas R. Gary kūrinio „Éducation européenne“ vertimo į lietuvių kalbą „Europietiškas auklėjimas“ norminis ekvivalentiškumas, teoriškai aptariamas norminio ekvivalentiškumo santykis su bendruoju vertimo ekvivalentiškumu, tiriama, ar atskirų vertimo kalbos raiškos priemonių parinkimas neiškreipia turinio plano: kalbos vienetų semantikos, viso teksto semantinio turinio. Tiriamosios medžiagos duomenimis pagrįsta analizė leidžia tikslinti meninio vertimo norminio ekvivalentiškumo sampratą, rodo kalbos normos, realios vartosenos, individualiojo autoriaus stiliaus svarbą parenkant meninės kalbos priemones. Kiekybiškai aptartų ir į kelias grupes (leksikos, morfologijos ir sintaksės, stiliaus klaidas) suskirstytų tiriamosios medžiagos duomenų analizė ir lyginimas su originalo tekstu rodo vertimo teksto estetinės komunikacijos trūkumus, semantinio turinio iškraipymus, vertimo metodologijos netaikymą, neatsižvelgimą į skirtingą kalbų nominacijos, gramatinės sistemos pobūdį. Šiame straipsnyje aprašytas empiriniais duomenimis paremtas vertimo kalbos kokybės tyrimas verčia abejoti „Europietiško auklėjimo“ ekvivalentiškumu originalo tekstui, jo perteikimo tinkamumu vertimo kultūroje, naujoje komunikacinėje aplinkoje

Translation theories often bring up the issue of translation quality – the equivalence of the text. One type of text equivalence is text normative translation equivalence, which permits a judgement about the quality of the translation in the target language. This article offers a theoretical discussion of the relationship between normative equivalence and the overall equivalence of a translation followed by an examination of the normative equivalence of the Lithuanian language translation of R. Gary’s work, Éducation européenne. The analysis that is based on the data from the material under examination permits to assess more accurately the literary normative translation equivalence concept and highlight the actual use of language norms and the importance of considering the style of an individual author when selecting literary means in the target language. A quantitative and linguistic examination of the target language translation shows use of numerous errors in lexicon, morphology, syntax and style. The results of the analysis of the translation permits to conclude that there are deficiencies in aesthetic communication and a failure to apply translation methodology by not considering the different French and Lithuanian nominative differences and the nature of the grammatical system. The performed examination, which was based on empirical data, causes doubt regarding the equivalence of Europietiško auklėjimo to the original text [Éducation européenne] and the appropriateness of this work’s presentation in the culture of translation in the new communicative environment