Europeizacija ir kintanti politinės komunikacijos kultūra Baltijos šalyse
| Date |
|---|
2012 |
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusių Europos Sąjungos (ES) politinės komunikacijos tyrimų centre atsidūrė mokslininkų pastangos atskleisti europeizacijos kontekste naujai išryškėjančius savitus sociokultūrinio konteksto nulemtus dalykus. Šiame straipsnyje, remiantis kokybinio tyrimo (atlikto 2006–2009 m.) rezultatais, analizuojami politinės komunikacijos europeizacijos procesai dviejose Baltijos šalyse (Lietuvoje ir Estijoje) – naujosiose ES narėse, jaunos demokratijos valstybėse, apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai žinoma. Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse metams bėgant palaipsniui pradėjo formuotis ne tik tam tikra atskira europinės komunikacijos dimensija, bet ir savita kultūra: galima stebėti, kaip ji paveikė įprastas, nusistovėjusias politikos ir žiniasklaidos santykio praktikas, paskatino institucinės komunikacijos profesionalėjimą. Kita vertus, paaiškėjo, kad persiorientuoti prie labiau formalizuotos bei profesionalios ES politinės komunikacijos kultūros tapo dideliu iššūkiu abiem pusėms – tiek Lietuvos bei Estijos žurnalistams, tiek įvairių nacionalinių institucijų komunikacijos specialistams.
This article contributes to expanding the European public sphere research on the Europeanization processes taking place in the new EU member states. It argues that a qualitative shift from the national to the European dimension was, and still is, a great challenge to both societies and political and media actors in Central Eastern Europe. The qualitative research in two Baltic countries – Lithuania and Estonia (in 2006–2009) – has shown that there are some differences in the nature and pace of national (cultural) adaptation of the European perspective in day-to-day political reporting and institutional communication practices as compared with the old member states. The national governments and local institutions show no particular interest (taking into the account a very high support of the EU membership among citizens) and have no financial resources or professional competenc to invest in-to communication on European matters. T he study disclosed also the absence of institutionalized “politics–media” relationship among national parties, governments and the media. From European ization an d chang ing political comm unica tion culture in the bal tic states Aušra Vinciūnienė Summary the perspective of political institutions, the mass media are an important channel for communication; however, national journalists are regarded by politicians as uncooperative, lacking skills, knowledge and interest in the EU politics. On the other hand, it became obvious that the Baltic media are primarily functioning on commercial logic: they seek to meet the audience demand for entertainment rather than invest into initiating political deliberations, the EU affairs being no exception. [...]