Lietuviškos Joninės : nuo kaimo bendruomenės iki šiuolaikinės miesto šventės
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2009 |
Straipsnio objektas – vidurvasario (Joninių, Rasų) šventė. Straipsnio tikslas – aptarti etninės tradicijos tęstinumo miesto kultūros sąlygomis galimybes. Straipsnio uždaviniai: 1) išskirti ir aprašyti žinomus Joninių šventės modelius; 2) parodyti skirtingų šventės variantų formavimosi aplinkybes, išnagrinėti jų turinio ir struktūros transformacijas, aptarti tradicijos tęstinumo ir inovacijos santykį. Tyrimo metodai: istorinis lyginamasis, turinio analizė. Tradicinės žemdirbių šventės analizė pagrįsta Jono Balio surinktų ir publikuotų šaltinių, taip pat Balio Buračo, Teodoro Narbuto, Liudviko Adomo Jucevičiaus ir kitų istorinių bei etnografinių tekstų studijomis. Folklorinė Rasų šventė tirta 1982–1998 m. naudojant stebėjimo dalyvaujant metodą. Papildomos informacijos suteikė mano, VDU Subkultūrų studijų centro, kitų institucijų sukauptos foto, video ir internetinės medžiagos analizė. Šiuolaikinės miesto šventės analizė paremta mano 2004–2006 m. surinkta medžiaga, taip pat Jonavos kultūros centro darbuotojos Juditos Margevičienės parengtu miesto šventės scenarijumi bei videomedžiaga.[...]
The article deals with the evolution of St. John’s (or Midsummer’s night) celebration in Lithuania. Vaicekauskas starts by analyzing the traditional St. John’s celebration on the basis of ethnographical sources. He discusses the reasons for the growing popularity of the Midsummer’s celebration at the beginning of the 20th century in the whole of Lithuania; the emergence of the folkloristic (and later neo-pagan) rituals of the Midsummer night’s celebration in the 1960s; and the conflict between the traditional and modern values in contemporary Midsummer nights’ celebrations. The Midsummer night’s celebration in a traditional peasant community was one of the most important agricultural festivities of the year. According to the sources, the traditio- nal place for the Midsummer night’s rituals were hills, crop fields, rivers and lakes. The main elements of the ritual structure were as follows: gathering medical herbs; decorating kupolė (pole decorated with herbs); protection of the stable and cattle from the raging witches; visiting crop fields. Midsummer night’s fire rituals were bonfires, hub of a wheel, tar barrels and the burning of a straw figure (the witch). Youth entertainment included meals, dances, games and fortune telling. Moreover, St John’s morning ritual of bathing in the dew was of great importance.[...]