Morfonotaktikos įsisavinimas

Abstract

Šio straipsnio tikslas - pristatyti morfonotaktikos įsisavinimo teoriją (W. U. Dressler, 2006, ms.) ir aptarti mokymąsi tarti morfonontaktines samplaikas (priebalsių junginius) pirmosiomis vaiko kalbos vystymosi stadijomis. Analizuojant priebalsių junginių įsisavinimą, atsižvelgta į jų vietą žodyje ir morfeminę žodžio sudėtį, todėl visi priebalsių junginiai suskirstyti į kelias grupes: priebalsių junginiai žodžio pradžioje, priebalsių junginiai žodžio viduryje, priebalsių junginiai žodžio pabaigoje; priebalsių junginiai morfemose, priebalsių junginiai morfemų sandūrose. Šios priebalsių grupės buvo analizuotos vaiko kalboje. Analizuojant lietuvio vaiko kalbą, nustatyta: 1) pagal įsisavinimo sudėtingumą priebalsių junginius galima skirti į tris grupes: lengvai įsisavinami, sunkiau įsisavinami ir sunkiai įsisavinami priebalsių junginiai; 2) morfemų sandūrose esantys priebalsių junginiai įsisavinami lengviau ir pradedami taisyklingai tarti anksčiau nei morfemose esantys priebalsių junginiai, o tai rodo, kad fonetikos dalykų suvokimo raida priklauso nuo morfologijos suvokimo

In the present study, a new approach to the acquisition of Lithuanian morphology and phonotactics is introduced (W. U. Dressler, 2006, ms.). The interaction of phonotactics (consonant clusters) with morphology (morpheme boundaries) in first language acquisition is analysed. When analysing morphonotactics acquisition, all consonant clusters were divided into several categories: initial, medial and finai consonant clusters, and consonant clusters with morpheme boundaries vs. those without morpheme boundaries. These groups of consonant clusters in child language are analysed. Some consonant clusters in child language are pronounced without any problems, like Ib, mb, mp. Meanwhile, other clusters are acquired by children not always so easily, like sk, nt, st. The analysis of these clusters indicates what it is easier for the child to acquire the clusters when they are within morpheme boundaries of the words