Telemedicinos ir skaitmeninės portatyviosios akių dugno kameros svarba pirminėje sveikatos priežiūros grandyje diagnozuojant diabetinę retinopatiją
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
Vaidotaitė, Viktorija | ||||
| Date |
|---|
2014 |
Tyrimo tikslas. Įvertinti skaitmeninės portatyviosios akių dugno kameros naudą šeimos gydytojo darbe, diagnozuojant diabetinę retinopatiją. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti skaitmeninės portatyviosios akių dugno kameros efektyvumą šeimos gydytojo darbe, diagnozuojant diabetinę retinopatiją. Įvertinti oft almologo prieinamumą, atsižvelgiant į gyvenvietės dydį. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2011–2013 m. aštuoniolikoje Lietuvos miestų. Pacientai buvo savanoriškai kviečiami pasitikrinti akių dugną pirminėse sveikatos priežiūros centruose. Tyrime dalyvavo 368 pacientai sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (CD), kurių glikozilintas hemoglobino tyrimas >7 proc. Miestai buvo suskirstyti i dvi grupes: didžiuosius miestus ir miestelius. Skaitmenine portatyviąja akių dugno kamera „Optomed Smartscope“ buvo fotografuojamas pacientų akių dugnas, kurių vaizdus telemedicinos pagalba, vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai oft almologai. Rezultatai. Iki tyrimo jau buvo diagnozuota diabetinė retinopatija – 23,6 proc., tyrimo metu papildomai diagnozuota – dar 21,2 proc. pacientų. Pas oft almologą per metus apsilankė 60,1 proc., daugiau nei prieš metus – 31,5 proc., iš viso oft almologo nekonsultuota – 8,4 proc. pacientų. Didžiuosiuose miestuose per metus oft almologo konsultuota – 76,1 proc., o miesteliuose – 56,5 proc. pacientų, (p<0.05). Išvados. 1. Per paskutinius 12 mėn. pas oft almologą buvo apsilankę 60,1 proc. pacientų. 2. Oft almologo prieinamumas didesniuose miestuose yra geresnis nei mažuosiuose miesteliuose. 3. Galima daryti prielaidą, jog, naudojant skaitmeninę akių dugno kamerą ir telemedicinos ryšį, šeimos gydytojui būtų galimybė ištirti visų pacientų, kuriems diagnozuotas CD, akių dugną.
Objective. To evaluate the benefi ts of a portable retinal imaging system at a family doctor practice for diagnosis of diabetic retinopathy. Goals: 1) to evaluate the eff ectiveness of a portable retinal imaging system at a family doctor practice for evaluation of eye fundus in patients with diabetes mellitus 2) to assess the accessibility of the ophthalmologist. Methods. Th e study was carried out in period from 2011 until 2013 in 18 Lithuanian towns. Patients were invited for investigation of ocular fundus at primary healthcare centres. Th e investigation included 368 patients with diabetes mellitus type 2 with glycosylated haemoglobin > 7%. Regions were sorted into 2 groups – big and small towns/settelments. Th e ocular fundus was photographed using the portable retinal imaging camera „Optomed Smartscope“. Th e data was analysed remotely by ophthalmologists of Kaunas Clinics Department, Lithuanian University of Health Sciences. Results. Diabetic retinopathy has already been diagnosed to 23.6% of the patients, and newly diagnosed during the investigation for 21.2% of the patients. 60.1% of the patients had an appointment with ophthalmologist within a year, 31.5% of the patients had an appointment with ophthalmologist more than a year ago, 8.4% of the patients have never been consulted by ophthalmologist. The patients who were consulted by an ophthalmologist in major cities constitute 76.1%, in small towns – 56.5% (p<0.05). Conclusions. 1. Over the twelve months only 60.1% of the patients had an appointment with ophthalmologist. 2. The ophthalmologist is accessed better in major cities than in small towns. 3. Predisposition could be made that having the digital eye fundus camera at general practitioner’s office and telemedicine availability would make it possible to examine the ocular fundus of all the patients with diabetes.