Lietuvos aukštojo mokslo perspektyva – kūrybinės visuomenės ugdymas
| Date |
|---|
2009 |
Formuojantis naujam visuomenės sluoksniui – kūrybinei klasei, ekonominė sėkmė priklauso nuo naujų idėjų generavimo. Jei laikysimės požiūrio, jog aukštojo mokslo vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti mūsų šalies visuomenę, galima daryti prielaidą, kad būtent čia ir yra didžiausias potencialas formuotis Lietuvos kūrybinei klasei. Aukštojo mokslo įstaigos privalo sudaryti sąlygas visuomenės kūrybiškumui puoselėti ir talentingumui ugdyti.Todėl Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas iš svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Tačiau Lietuvos švietimo sistema veikia pagal senosios industrinės sistemos principus ir yra paremta daugiausia žinių suteikimu ir jų patikrinimu, o kūrybinis ugdymas yra nustumiamas į antrą planą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir pagrįsti kūrybinės visuomenės ugdymo poreikį Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Straipsnyje analizuojama kūrybinės visuomenės svarba bei jos vystymosi galimybės Lietuvoje būtent per aukštąjį mokslą. Apibrėžiama kūrybiškumo sąvoka ir esmė bei akcentuojama kūrybiškumo ugdymo samprata. Pabrėžiama, jog kūrybiškumas tai ne išskirtinis talentas, o įgūdis, kuris gali būti ugdomas ir skatinamas. Toliau atsižvelgdami į esamą situaciją, autoriai analizuoja ir pateikia kūrybiškumo ugdymo barjerus Lietuvos aukštajame moksle. Kūrybiškumas aukštojo mokslo kontekste identifikuojamas kaip asmenų ir grupių kūrybiškumas, organizacinis kūrybiškumas bei regioninis kūrybiškumas. Galiausiai autoriai apibendrina ir susistemina esminius problemos sprendimo būdus ir pasiūlo kelias alternatyvas – kūrybiškumą ugdyti ne tik per atskirus individus, bet ir skatinti grupėse bei organizaciniame kontekste.[...].
As R. Florida (2002) indicated new level of society – creative class, the creative potential became the main aspect in economical and social spheres. According to this, Lithuania also has to concentrate on creative society development. So the object of investigation is creativity development in Lithuania higher education institutions. But too little of our teaching in higher education is focused on nurturing students’ ability to think in creative ways. As a result, an educational system that should train students to become independent thinkers ends up creating individuals who readily conform to prevailing thought, individuals who take a reactive rather than a proactive approach to problem solving, and individuals who would rather follow than lead. According to this, the aim of the study - in view of the importance of the creative society, not only in social, but also in economic progress, is to identify and justify the need for creativity development in higher education institutions of Lithuania. First of all, creativity is defined that it is a skill that can be developed and a process that can be managed that leads to possibility of nurturing creativity in education. So by identifying the concept of creativity development and affirming the main presumptions for stimulating it, authors of the article provided reasons for why there should be concerned to support students’ creative development and explores the problem of creativity in higher education. In the second part authors tried to analyze and determine the barriers of nurturing creativity in education system. Firstly, it is said that the problem is not that creativity is absent but that it is omnipresent. That it is taken for granted and subsumed within analytic ways of thinking that dominate the academic intellectual territory.[...].