Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/42899
Type of publication: conference paper
Type of publication (PDB): Tezės kituose recenzuojamuose leidiniuose / Theses in other peer-reviewed publications (T1e)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Butkus, Alvydas
Title: Onomastika politiniuose ir istoriniuose ginčuose
Is part of: Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno: tarptautinės mokslinės konferencijos tezės, Kaunas, 2011 m. lapkričio 10–11 d. = Regional onomastics: what do we learn from the onomasticon: international scientific conference, 10–11 November, 2011, VU KHF : [conference' thesis]. Kaunas : Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas, 2011
Extent: p. 13-14
Date: 2011
Keywords: Onomastika;Vietovardžiai;Asmenvardžiai;Etnosas
Abstract: 1. Vietovardžiai ir asmenvardžiai gali tapti papildomu argumentu, įrodinėjant etnoso istorines šaknis ar išskirtines teises į kultūrinę ar geografinę autonomiją. Būna, kad vietovardžiai net sąmoningai pakeičiami, šitaip sunaikinant ankstesniojo etnoso pėdsakus bei sustiprinant atsikėlėlių vietinę savimonę. Ryškiausias pavyzdys — buvusių Rytprūsių vietovardyno pakeitimas rusiškais vietovardžiais Kaliningrado srityje 1947 m. Pagrindinis motyvas buvo noras glaudžiau susieti naujai gautą kraštą su Rusija. Iki tol, 1938 m. dalis Rytprūsių lietuviškų apvokietintų vietovardžių buvo išversta į vokiečių kalbą. 2. Šiuo metu daugiausia ginčų Lietuvoje kelia Lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos reikalavimas leisti rašyti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardžius dar ir lenkiškomis jų formomis bei lenkiška abėcėle. Reikalavimas grindžiamas dvikalbių užrašų praktika kai kurių Europos valstybių etniškai mišriose vietovėse, taip pat teiginiu, jog lenkų etnosas minėtuose Lietuvos rajonuose esąs senesnis už lietuvių. 3. Iš tikrųjų Pietryčių Lietuvos vietovardynas liudija slavų etnoso naujumą — dauguma jų yra lietuviškos kilmės, kad ir fonetiškai ar senuose žemėlapiuose grafiškai apslavinti, plg. pačių to krašto slavų vartojamus vietovardžius Turgiele, Dzieweniszki, Ejsziszki, Ponary, Pogiry, Kariotiszki, Gierwiszki, Nowokiemie ir kt. Vadinasi, jie susiformavę dar lietuvių kalbos terpėje — jei dabartinių lenkų protėviai šiame krašte būtų buvę lenkai, jie nieku gyvu nebūtų davę savo gyvenvietėms lietuviškų pavadinimų! 4. Dabartinėje suslavėjusioje Pietryčių Lietuvoje krinta į akis vietovardžių su priesaga -išk- gausa. Ši priesaga, kad ir kaip būtų užrašyta (-iszki, -ischken ar -ишки), savo lietuviškos kilmės nuo to nepraranda.[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/42899
Affiliation(s): Letonikos centras
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

80
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

13
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.