| Abstract: | Straipsnyje aprašytas tyrimas, kuriuo remiantis siekta ištirti, ar nekaitomųjų daiktavardžių giminė pasirenkama atsižvelgiant į bendrinės kalbos normas ir kas lemia nekaitomų skolinių priskyrimą vyriškajai ar moteriškajai giminei. Nekaitomųjų daiktavardžių giminės pasirinkimo tendencijos tirtos Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne ir anketinės apklausos metodu (apklaustas 71 Vytauto Didžiojo universiteto pirmo ir ketvirto kurso studentas). Studentų paprašyta užpildyti anketą, t. y. prirašyti atitinkamos giminės galūnę prie nelinksniuojamojo skolinio esančio ir nuo jo priklausančio derinamojo žodžio. Anketoje taip pat prašyta paaiškinti, su kokiu žodžiu respondentai sieja tą skolinį. Toks prašymas įrašytas neatsitiktinai: kelta hipotezė, kad giminės pasirinkimą gali lemti sąsaja su tam tikrais žodžiais. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenys rodo, kad, nepaisant kalbos rekomendacijų, dažniau moteriškajai giminei priskiriami daiktavardžiai aveniu, žiuri, o daiktavardžiai amplua, koljė, reziumė, suflė, turnė, sprendžiant iš šalia pavartotų kaitomųjų žodžių, dažniau laikomi vyriškosios, o ne moteriškosios giminės. Anketinės apklausos rezultatai leidžia teigti, kad neretai nežinoma, katrai giminei priskirti nekaitomuosius skolinius. Labiausiai studentai abejojo dėl to, kad žiuri, aveniu, kakadu laikytini vyriškosios giminės, o kupė, koljė, amplua – moteriškosios giminės. Galima daryti išvadą, kad svetimžodžiai prie lietuvių kalbos sistemos pritaikomi ne tik remiantis norminamųjų darbų rekomendacijomis, bet ir panašiais žodžiais (pvz., žiuri – komisija, koljė – papuošalas, fado – daina, dosjė – aprašymas). Šie duomenys patvirtina anksčiau atliktus tyrimus, kuriuose nustatyta, kad nekaitomųjų daiktavardžių giminė rodo polinkį vyriškąją giminę vartoti kaip universalią.[...] |
