Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje

Abstract

Psichiką veikiantys augalai atliko svarbų vaidmenį daugelio visuomenių terapeutinėse bei religinėse praktikose. Įvairiose pasaulio dalyse šamanai vartojo specifines haliucinogenines medžiagas, kurių pagalba pasiekdavo transo būseną ir patekdavo į „kitus pasaulius“. Atitinkamų savybių augalai skirtinguose kraštuose buvo vartojami ir vadinamųjų „raganų“ įvairioms „maginėms mikstūroms“ gaminti. Analogiškos tradicijos liekanų galima rasti ir lietuvių kultūroje. Apie tai užuominų pateikia folkloras bei istoriniai rašytiniai šaltiniai, paliudija augalų vardų etimologija. Šiame straipsnyje aptariami keturi augalai, lietuvių tradicijoje bendrai vadinti „durnažolėmis“: juodoji drignė (hyoscyamus niger), durnaropė (datura stramonium), šunvyšnė (atroppa beladona) ir nelaboji svidrė (lolium temulentum). Nurodoma, kokias savybes šie augalai turi, trumpai apžvelgiama, kaip šie augalai buvo traktuojami ir naudojami. Daroma išvada, kad visos durnažolėmis vadintos žolės turi realių psichiką veikiančių savybių; įvairiuose kraštuose (taip pat ir Lietuvoje) jų naudojimas sietas su magine praktika, kurios ištakos, tikėtina, glūdi šamanistinėje tradicijoje