Linksnio kategorijos įsisavinimas : lietuvių kalba kaip gimtoji ir svetimoji

Abstract

Kodėl vaikai taip greitai ir be didelių pastangų įsisavina gimtąją kalbą, o užsieniečiai, panorę kalbėti lietuviškai, turi mokytis ne vienerius metus? Kodėl turtingos morfologijos kalbas, pvz., baltų, slavų, vaikai įsisavina lengvai ir greitai, tuo tarpu svetimkalbiams morfemų gausa yra didžiausia kliūtis įveikti kalbos gramatinę sistemą? Įvairių sričių tyrėjai stengiasi atsakyti, kaip yra išmokstama užsienio kalba. Pirmoji grupė yra užsienio kalbų mokytojai, didžiausią dėmesį skiriantys savo mokinių pažangai. Antrieji – vaikų kalbos raidos specialistai – pastebi gimtosios ir užsienio kalbų įsisavinimo panašumus. Trečia grupė – tai lingvistai, naudojantys užsienio kalbos mokymąsi kalbos universalijoms patikrinti. Psicholingvistai domisi kalbos apdorojimo procesu, o sociolingvistai bei antropologai bando atsakyti į klausimus, susijusius su įvairiais socialiniais veiksniais. Šiame darbe bandoma aptarti vaikų ir užsieniečių daromas linksnio klaidas, remiantis vaikų kalbos raidos specialistų požiūriu. Darbo tikslas buvo žvilgterėti ir patyrinėti vaikų ir užsieniečių gramatinių linksnių ir prielinksninių konstrukcijų mokymosi ir vartojimo ypatybes bei trumpai aptarti klaidas. Linksnio kategorija laikoma viena iš sudėtingiausių. Pirmiausia todėl, kad pagal formą ji yra morfologinė, o pagal turinį – sintaksinė-semantinė. Antra – ji daugianarė. Pagrindinė šio tyrimo išvada teigia, kad prielinksninėse konstrukcijose prielinksniai dažnai praleidžiami ankstyvuoju vaikų kalbos įsisavinimo periodu, tačiau užsieniečiai jų nepraleidžia ir vartoja taisyklingai. Jiems daug sunkiau išmokti taisyklingai vartoti linksnių formas