Motyvavimo pokalbio galimybės keičiant sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį : žvalgomasis tyrimas

Abstract

Motyvavimo pokalbis – tai William R. Miller ir Stephen Rollnick 1982 metais pasirodęs konsultavimo metodas, kuris padeda sustiprinti žmogaus vidinę motyvaciją, išsiaiškinant ir išsklaidant prieštaringus jausmus, ir tokiu būdu sukelti elgesio pasikeitimus (Miller, Rollnick, Butler, 2008). Sergantiesiems išemine širdies liga dažnai trūksta motyvacijos keisti elgesį, sukeliantį neigiamas pasekmes jo sveikatai, o tai yra svarbus veiksnys, norint sulaukti teigiamų pokyčių. Atsižvelgiant į ligos paplitimą ir priežastis galima teigti, kad motyvavimo pokalbis yra reikalingas ir efektyvus metodas, padedantis patiems pacientams įsivardinti, kodėl ir kaip jie gali pasikeisti (Miller, Rollnick, 2013). Tai, ką žmonės patys pasako, geriau išgirsta ir tam labiau pritaria, o išsakyta mintis gali stipriau paveikti jų nusistatymą nei kitų patarimai ar priekaištai (Pirlott, Sakarya, DeFrancesco, Elliot, MacKinnon, 2012). Pagrindinis šio žvalgomojo tyrimo tikslas – nustatyti motyvavimo pokalbio galimybes mažinant sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį. Žvalgomojo tyrimo metu 12 kardiologinio skyriaus pacientų buvo konsultuojami motyvavimo pokalbiu (Miller, Rollnick, 1982) po 1, 2 arba 3 kartus. Siekiant išsiaiškinti metodo galimybes mažinti sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį, buvo vertinamos pacientų pokyčių stadijos prieš pirmąją motyvavimo pokalbio konsultaciją ir po paskutinės. Pokyčių vertinimui buvo naudojami sveikatai nepalankias elgsenas įvertinantys „Readiness to Change Questionnaire“ (Rollnick, Heather, Gold, Hall, 1992) klausimynai, sudaryti pagal Prochaska ir DiClemente (1985) transteoretinį modelį