Motyvavimo pokalbio galimybės keičiant sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį : žvalgomasis tyrimas

Abstract

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog daugiau nei pusė motyvavimo pokalbyje dalyvavusių pacientų perėjo į aukštesnę pokyčių stadiją: keturi iš nesusimąstymo perėjo į mąstymo apie permainas stadiją, o trys iš nesusimąstymo perėjo netgi įstadiją. Vis dėlto, iki intervencijos mąstymo apie pokyčius stadijoje buvusieji penki pacientai taip ir liko toje pačioje pokyčių stadijoje. Gauti rezultatai leidžia kelti prielaidą, jog motyvavimo pokalbis padeda pacientams susimąstyti apie galimus pokyčius ir netgi pradėt juos vykdyti. Lieka neaišku, kodėl aukštesnėje pokyčių stadijoje buvusieji pacientai taip ir pasiliko joje po intervencijos. Tikėtina, kad motyvavimo pokalbis gali būti veiksmingas tik kai kuriose pokyčių stadijose esantiems išemine širdies liga sergantiesiems. Motyvavimo pokalbis – tai William R. Miller ir Stephen Rollnick 1982 metais pasirodęs konsultavimo metodas, kuris padeda sustiprinti žmogaus vidinę motyvaciją, išsiaiškinant ir išsklaidant prieštaringus jausmus, ir tokiu būdu sukelti elgesio pasikeitimus (Miller, Rollnick, Butler, 2008). Sergantiesiems išemine širdies liga dažnai trūksta motyvacijos keisti elgesį, sukeliantį neigiamas pasekmes jo sveikatai, o tai yra svarbus veiksnys, norint sulaukti teigiamų pokyčių. Atsižvelgiant į ligos paplitimą ir priežastis galima teigti, kad motyvavimo pokalbis yra reikalingas ir efektyvus metodas, padedantis patiems pacientams įsivardinti, kodėl ir kaip jie gali pasikeisti (Miller, Rollnick, 2013). Tai, ką žmonės patys pasako, geriau išgirsta ir tam labiau pritaria, o išsakyta mintis gali stipriau paveikti jų nusistatymą nei kitų patarimai ar priekaištai (Pirlott, Sakarya, DeFrancesco, Elliot, MacKinnon, 2012). Pagrindinis šio žvalgomojo tyrimo tikslas – nustatyti motyvavimo pokalbio galimybes mažinant sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį. Žvalgomojo tyrimo metu 12 kardiologinio skyriaus pacientų buvo konsultuojami motyvavimo pokalbiu (Miller, Rollnick, 1982) po 1, 2 arba 3 kartus. Siekiant išsiaiškinti metodo galimybes mažinti sergančiųjų išemine širdies liga sveikatai nepalankų elgesį, buvo vertinamos pacientų pokyčių stadijos prieš pirmąją motyvavimo pokalbio konsultaciją ir po paskutinės. Pokyčių vertinimui buvo naudojami sveikatai nepalankias elgsenas įvertinantys „Readiness to Change Questionnaire“ (Rollnick, Heather, Gold, Hall, 1992) klausimynai, sudaryti pagal Prochaska ir DiClemente (1985) transteoretinį modelį.