Kauno miesto gyventojų tautinė sudėtis XX a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje

Abstract

Straipsnyje samprotaujama, kad 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo skiltis tautybė Lietuvos sostinėje buvo pateikta tendencingai – aiškiai siekiant sumažinti tautinių mažumų procentą Kaune. Pateikiami oficialios statistikos kritikų: tiek organizacijų (Centrinis lenkų rinkimų komitetas Lietuvoje), tiek istorikų (K. Górski’o, A. Srebriakowski’o, J. Gierowska-Kalleur) argumentai. Autoriui pavyko aptikti istoriografijoje menkai žinomą Kauno savivaldybėje inicijuoto 1922 m. birželio mėn. sostinės gyventojų surašymą. Šis surašymas gerokai skiriasi nuo oficialiosios statistikos. Straipsnyje daroma prielaida, kad 1922 m. surašymo duomenys sudaro sąlygas peržiūrėti lietuviškoje istoriografijoje įsigalėjusią nuostatą apie Kauno „lietuvėjimą“ ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, traktuoti tai kaip dar vieną stereotipą naujausių laikų Lietuvos istorijoje

This article analyses the data about the ethnic composition of Kaunas inhabitants according to the population census of 1923 in Lithuania and the statistics collected by the Polish Election Committee to Lithuanian Sejms. According to the official data, 58,9 % Lithuanians, 27,1 % Jews, 4,5 % Poles, and other nationalities lived in Kaunas in 1923. These numbers enabled to establish the discourse of Lithuanian historiography based on Kaunas “Lithuanization” during the early period of the Lithuanian independence. The Polish Election Committee to Lithuanian Sejms provides the following data about the above mentioned period: 29,92 % Lithuanians, 31,48 % Poles, 31,8 % Jews, and others. The leading position of the author of the present article is that this statistical data is not objective and reliable. The author has found the data which is based on the year 1922; it is related to the population census initiated by Kaunas City Council. According to these documents, 48,71 % Lithuanians, 32,78 % Jews, 9,85 % Poles, and other nationalities were living in Kaunas. The analysis and the conclusions have shown that the population census initiated by Kaunas City Council might be taken as an answer to the situation that existed at the beginning of the 1920s in Kaunas, concerning its ethnic composition