Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/419
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Balkus, Mindaugas
Title: Sociokultūrinio lietuvinimo (lietuvėjimo) raiškos Kauno miesto pradinėse mokyklose 1918–1940 m
Other Title: Sociocultural Lithuanization (becoming Lithuanians) in Kaunas city primary schools in 1918–1940
Is part of: Kauno istorijos metraštis. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, T. 15 (2015)
Extent: p. 131-148
Date: 2015
Keywords: Kaunas;Pradinės mokyklos;Tarpukaris;Sociokultūrinis lietuvinimas;Švietimas;Kaunas;Primary schools;Interwar period;Sociocultural Lithuanization;Education
Abstract: Straipsnyje nagrinėjami sociokultūrinio lietuvinimo (lietuvėjimo) procesai, pasireiškę lietuvių kalbos ir kultūros skaida Kauno miesto pradinėse mokyklose 1918–1940 m. Atlikus tyrimą nustatyta, jog 1918–1940 m. Kauno mieste iš esmės pasikeitė pradinių mokyklų klasių komplektų sudėtis pagal dėstomąją kalbą. Itin išaugo klasių komplektų dėstomąja lietuvių kalba skaičius (nuo 6 (13,95 %) 1918 m. iki 197 (62,54 %) 1938 m.). Sumažėjo klasių komplektų dėstomąja lenkų kalba (nuo 25 (58,14 %) 1918 m. iki 5 (1,59 %) 1938 m.). Nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžios dalis Kauno pradinių mokyklų klasių komplektų lenkų ir vokiečių dėstomosiomis kalbomis buvo reformuoti į klasių komplektus dėstomąja lietuvių kalba su pasirenkamais lenkų arba vokiečių kalbų dalykais. Dauguma Kauno miesto pradinių mokyklų pedagogų prisitaikė prie valstybinės švietimo sistemos reikalavimų, t. y. moksleivių mokymo lietuvių kalba (valstybine kalba) bei lietuvių tautinės kultūros sklaidos. 1925 m. išleistas „Pradžios mokyklų įstatymo pakeitimas“ reglamentavo privalomą pradinių mokyklų pedagogų lietuvių kalbos žinių patikrinimą. Iki 1940 m. Kauno miesto pradinių mokyklų vyresnės kartos mokytojai išmoko lietuvių kalbą, o jaunosios kartos pedagogai, baigę Lietuvos mokytojų ruošimo įstaigas, lietuvių kalbą mokėjo pakankamai gerai. Sociokultūrinio lietuvinimo (lietuvėjimo) sklaida Kauno miesto pradinėse mokyklose labiausiai pasireiškė mokant lietuvių kalbos, istorijos, geografijos bei aplinkos ir tėvynės pažinimo dalykų. Lietuvių kalbos dalyko metu moksleiviai įgydavo pagrindinius lietuvių kalbos (valstybinės kalbos) skaitymo, rašymo, kalbėjimo (nelietuviakalbiai moksleiviai) įgūdžius, buvo supažindinti su lietuvių tautosaka, grožine literatūra ir kt. [...]
The article analyses the processes of sociocultural Lithuanization (becoming Lithuanians). The dissemination of the Lithuanian language and culture was a typical feature of these processes in Kaunas city primary schools in 1918–1940. The research has revealed that in 1918–1940 the composition of classes changed in Kaunas primary schools according to the language of instruction. The number of classes taught in Lithuanian increased drastically from 6 (13,98 %) in 1918 to 197 (62,54 %) in 1938. The number of classes where the language of instruction was Polish decreased from 25 (58,14 %) in 1918 to 5 (1,59 %) in 1938. From the beginning of the 1930s, a part of Kaunas primary classes where the languages of instruction were Polish and German were reformed to the classes where the language of instruction was Lithuanian, and the Polish and the German languages were elective courses. Most teachers of Kaunas city primary schools adapted to the new requirements of the state education system, i.e. teaching in Lithuanian (the state language) and disseminating the Lithuanian national culture. In 1925, “Law Amendment of Primary Schools” was passed, which regulated an obligatory test of the Lithuanian language for primary school teachers. Until 1940, the older generation of teachers in Kaunas city primary schools learned Lithuanian, while the younger generation of teachers, who finished the institutions of teacher preparation in Lithuania, knew Lithuanian sufficiently well. The dissemination of sociocultural Lithuanization (becoming Lithuanians) in Kaunas city primary schools was especially typical of the subjects of the Lithuanian language, history, geography, and environment and homeland cognition. During the Lithuanian language lessons, pupils acquired the main skills of the state language, such as reading, writing, or speaking (non-Lithuanian pupils), and were introduced to the Lithuanian folklore, literature, etc. [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/419/1/ISSN2335-8734_2015_N_15.PG_131-148.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/419
Affiliation(s): Istorijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2015, nr. 15
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
ISSN2335-8734_2015_N_15.PG_131-148.pdf172.97 kBAdobe PDFView/Open

Laisvai prieinamas internete

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

88
checked on Dec 5, 2021

Download(s)

32
checked on Dec 5, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.