Anapus meilės ir baimės : trauminio paveldo reprezentacijos dailės parodose
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date |
---|
2011 |
Europos meno ypatumus, yra palyginęs pokomunistinę kultūrą su potraumine būsena[1]. Pasak jo, visi komunistinį laikotarpį išgyvenę kraštai yra patyrę traumą, o šiandieninėse kultūrinėse praktikose – nuo viešų ritualų iki muziejinių ekspozicijų – atsispindi bent keletas būdų, kaip visuomenė tvarkosi su šia patirtimi. Nesileisdamas į psichoanalitinių svarstymų apie potrauminę būseną detales, Piotrowskis apsiriboja dviem pozicijom: tas praktikas, kuriomis stengiamasi ištrinti, išstumti iš atminties nemalonius praeities patyrimus, pavadina traumafobinėmis, tuo tarpu jų pripažinimą ir net mėgavimąsi jais atitinkamai prilygina traumafilijai. Turbūt nereikia nė sakyti, jog pagal psichoanalizės teoriją kelias link išgijimo arba išsivadavimo nuo praeities košmarų veda kažkur anapus meilės (philia) ir baimės (phobos).[...]