NO2 koncentracija aplinkos ore ir miokardo infarkto rizika
| Author | Affiliation | |||
|---|---|---|---|---|
LT | ||||
LT | Kauno medicinos universitetas | LT |
| Date |
|---|
2005 |
Tyrimo tikslas buvo nustatyti ar oro tarša NO2 turi įtakos vyrų miokardo infarkto rizikai. Aplinkos oro taršai nustatyti 1999-2002 metais buvo tiriama NO2 koncentracija Kauno mikrorajonuose, naudojant pasyvaus kaupimo metodą. Pagal vidutinę metinę NO2 koncentraciją mikrorajonai buvo sugrupuoti į mažos, vidutinės ir didelės oro taršos zonų tercilius. Epidemiologinis atvejis-kontrolė tyrimas, apėmė visus 25-64 metų Kauno miesto vyrus, gydytus ligoninėse dėl pirmojo miokardo infarkto, gyvenančius skirtingos oro taršos zonose. Atvejų grupę sudarė 554 vyrai sergantieji miokardo infarktu, o kontrolinę – 1849 vyrai. Tyrimo duomenų analizei naudota daugiaveiksnė logistinė regresija. Nustatyta, kad sergamumas miokardo infarktu didėjo, didėjant amžiui ir oro taršai. 25-64 metų vyrų, gyvenančių mažos oro taršos zonoje, sergamumas buvo 2,00, didelės taršos zonoje – 2,40 1000 gyventojų, o 55-64 metų vyrams šis rodiklis buvo 4,30 ir 6,00, atitinkamai. Miokardo infarkto rizika 25-64 metų vyrų, gyvenančių didelės NO2 taršos zonoje, buvo 30 % didesnė lyginant su vyrais gyvenančiais mažos taršos zonoje (SŠS 1,30; 95% PI 0,96-1,72), 55-64 metų vyrų tarpe miokardo infarkto rizika padidėjo 20 % (SŠS 1,20; 95 % PI 0,90-1,84). Tyrimų rezultatai parodė, kad ilgalaikė aplinkos oro taršai NO2, neviršijanti didžiausios leistinos koncentracijos, turi tendenciją didinti sergamumo miokardo infarktu riziką.
The aim of our study was to examine whether ambient NO2 pollution had effect on myocardial infarction incidence. To assess NO2 dispersion in Kaunas city we used a passive sampling method and triethanolamine as absorbent. According yearly mean concentrations of NO2 in 1999-2002, residential districts of the city were classified in three terciles as areas of low, medium and high exposure. We conducted an epidemiological study among 25-64 years aged men in general population and registered all patients with first myocardial infarction, treated in Kaunas hospitals in 1999-2002. We calculated age-standardized myocardial infarction incidence per 1,000 populations in whole 25-64 and 55-64 year old male population, exposed to different NO2 levels. We used multiple logistic regression models to assess whether the pollutant would have an effect on a first time myocardial infarction while controlling for potential confounders. The study results showed that in 25-64 years aged group myocardial infarction incidence per 1,000 in 1st NO2 exposure tercile was 2,00; while in 3rd tercile it was 2,40, and among 55-64 it was 4,30 and 6,00, correspondingly. The comparison of adjusted myocardial infarction risk in the three areas with different NO2 exposure levels revealed that myocardial infarction risk among 25-64 year men in 3rd tercile of NO2 exposure was by 30 higher (OR 1,30; 95 CI 0,96-1,72), to compare to 1st NO2 exposure tercile. Myocardial infarction risk among 55-64 year men in 3rd tercile of NO2 exposure was 20 higher (OR 1,20; 95 CI 0,90-1,84), to compare to 1st NO2 exposure tercile. The study results indicate that long-term exposure to ambient NO2 concentrations even not exceeding maximum permissible level, might increase myocardial infarction risk.