Mergaičių mokymas Kauno benediktinių vienuolyne XIX a
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 15 | 55 | 62 |
Benediktinės nuo seno garsėjo švietėjiška veikla, steigė prie vienuolynų mokyklas. Būtent tokios vienuolynų mokyklos šalia namų mokymo buvo vienintelė alternatyva Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų mergaitėms. Straipsnio tikslas – surinkti išlikusias archyvinių dokumentų žinias apie mergaičių mokymą Kauno benediktinių vienuolyne bei apibūdinti šios mokyklos veiklą, pateikiant duomenų apie mokytojas, mokines bei mokymo turinį, nusakyti mokyklos reikšmę moterų švietimui. Nors tikėtina, kad pasaulietinės panelės mokytos Kauno benediktinių vienuolyne nuo pat jo fundacijos, t. y. 1624 m., tačiau mokymo poreikis sustiprėjo Apšvietos epochoje. Okupavusi LDK, Rusijos imperija iš pradžių skatino mergaičių mokymą vienuolyne, siekusi kuo didesnės moterų vienuolynų naudos visuomenei. Tačiau jau 1835 m. mokyti mergaites vienuolynuose buvo uždrausta, nes caro valdžia pajuto, kad vienuolės neugdė lojalių imperijai piliečių, puoselėjo bajoriškąsias ir katalikiškąsias vertybes. Yra duomenų, kad Kauno benediktinės tęsė mokomąją veiklą slapta. Mokytojos pasaulietės archyviniuose šaltiniuose minimos jau XVIII a. pabaigoje. Jos buvo vadinamos pasauliečių magistromis, mokė mergaites to, ką pačios mokėjo: religijos, skaityti, rašyti, aritmetikos, rankdarbių. 1834 m. mokyta ir geografijos, rusų bei lenkų kalbų. Didžiausią klestėjimą Kauno benediktinių mokykla pasiekė apie 1828–1835 m., tuomet mokėsi daugiausia (apie 17) mergaičių. Dalį neturtingų mergaičių vienuolės išlaikė bei mokė savo lėšomis, kitoms už gyvenimą bei mokslus sumokėdavo tėvai.
The Benedictines are widely known for their education activities as they established monastic schools. In addition to learning at home, these schools were the only alternative for girls at the Grand Duchy of Lithuania. The aim of the present article is to collect the information from archive documents about teaching girls at Kaunas Benedictine monastery and to describe the activity of this school, providing data about the teachers, pupils, and teaching content, as well as describe the importance of school for women’s education. Even though it is likely that secular girls were taught at Kaunas Benedictine monastery since its foundation in 1624, the need for education strengthened during the Enlightenment. After the occupation of the Grand Duchy of Lithuania, the Russian Empire encouraged teaching girls at monasteries at the beginning as it sought more benefit of monasteries to the society. However, in 1835, it was forbidden to teach girls at monasteries because the Czarist government understood that nuns did not educate citizens loyal to the empire; they rather cherished noble and Catholic values. There are some data that the Benedictines in Kaunas continued education activities secretly. Archival sources provide the first information about secular teachers at the end of the 18th century. They were called secular magisters and taught girls the same things that they knew themselves: religion, reading, writing, arithmetic, and crafts. In 1834, geography, Russian, and Polish were also taught. The flourishing of the Benedictine school was reached in 1828–1835, when the highest number, 17 girls, were studying. A part of poor girls was supported and educated by the nuns, while parents paid for living and education of the others.