Mūzos kuteno XVIII a. kauniečius
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 15 | 31 | 53 |
Straipsnyje aptariamos surinktos žinios apie XVIII a. kauniečių bandymus eiliuoti, tarnauti poezijos mūzoms. Dalis pristatomų ir aptariamų dalykų jau žinoma istoriografijoje, dalis yra iškeliama iš istorijos šaltinių saugyklų. Į tiriamus dalykus, t. y. į eiliuotus kūrinius, žiūrima ne literatūros tyrinėtojo, bet istoriko žvilgsniu. Svarbiausia – kūrinių atsiradimo aplinkybės ir laikas, autorystė, jų visuomeninė reikšmė. Aptariama XVII a. pabaigoje P. Ruigio žinia apie Kauno burmistro sukurtą dainą „O Apwyneli Žallukieli“. Pirmą kartą pristatomos nežinomo autoriaus eilės lenkų kalba, apraudančios 1732 m. Kauno gaisro pasekmes, ir 1781 m. Andriaus Noreikos lotynų ir lenkų kalbomis sukurta Kauno magistrato narių panegirika, aptariamos istoriografijoje. Papildomos ir tikslinamos žinios apie XVIII a. pabaigos eiliuotų tekstų „Iszpażynimas“ / „Wyznanie“ ir „Asz Łuczynskas“ atsiradimo laiką (atitinkamai 1791–1792 m. ir 1799 m.), autorystę (pritariama nuomonei, kad jų autorius yra Kauno miesto tarybos raštininkas Motiejus Požėra) bei parašymo aplinkybes. Potraukis eiliuoti yra labai asmeninė ypatybė, bet ji gali būti skatinama ir ugdoma vieno ar kito laiko kultūrinio gyvenimo sampratos. XVIII a. Kaune ir visoje Lietuvoje dar buvo tie laikai, kai poezija buvo vienas iš svarbiausių dėstomų dalykų jėzuitų ir kitų vienuolijų vedamose mokyklose, taip pat ir Edukacinės komisijos mokyklose. Eiliavimas buvo viena iš iškalbos ugdymo priemonių, mokyklose įgyti įgūdžiai dažnai paskatindavo imti į rankas plunksną įvairiomis progomis. Čia aptarti kaunietiški eiliavimo pavyzdžiai atsirado kaip atgarsis į tam tikras Kauno ar visos valstybės gyvenimo aplinkybes, įvykius. [...]
In the present article, the information is collected about the attempts of Kaunas residents (18th century) to rhyme and to serve the poetry muses. A part of the issues discussed are already known in historiography, while a part of them are presented from the repositories of historical sources. The object of the research, i.e. rhymed works are analysed from the perspective of a historian rather than a literary critic. The most important aspects are the circumstances and the time when the work was written, its authorship, and its social significance. The present article discusses the information by Ruigys (the end of the 17th century) about the song created by Kaunas burgomaster O Apwyneli Žallukieli. For the first time, the poetry written in Polish by an unknown author is presented; it mourns the consequences of the fire in Kaunas in 1732. It also discusses the panegyric of Kaunas magistrate members created in 1781 by Andrius Noreika in Latin and Polish; the circumstances of the poetry for the festivities on May 8, 1791 in Kaunas are analysed. The article also adds and revises the information about the time of the 18th century rhymed texts Iszpażynimas / Wyznanie and Asz Łuczynskas known in historiography (1791–1792 and 1799, respectively), their authorship (the opinion that the author is the scribe of Kaunas City Council is supported), and the circumstances of writing them. The inclination to rhyme is a very personal feature, but it can be encouraged and developed by the conception of cultural life during one or another period. In the 18th century, in Kaunas and the whole Lithuania, poetry was one of the most important subjects in the schools of Jesuits and other monasteries, as well as in the schools of the Education Commission. Rhyming was one of the means of developing rhetoric, and the skills acquired at school influenced writing on various occasions. [...]