Socialinė Katalikų bažnyčios Lietuvoje veikla ir visuomenės ugdymas
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date | Volume | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2011 | 68 | 165 | 172 |
URI | Access Rights |
---|---|
Straipsnis žurnalo svetainėje | Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access) |
https://hdl.handle.net/20.500.12259/40896 |
Katalikiškosios socialinės doktrinos šaknys yra Apreiškime. Magisteriumas, remdamasis šiuo tikėjimo šaltiniu, nuolat ragina ir skatina tikinčiuosius veikti organizuotai. Tuo tikslu tarpukario Lietuvoje vyskupai ragino ganomuosius jungtis į katalikiškas organizacijas ir vykdyti švietėjišką bei karitatyvinę veiklą. Ši veikla minėtu laikotarpiu Lietuvoje buvo itin svarbi, nes tuometinėje visuomenėje dažnas stokojo finansinių galimybių šviestis, siekti mokslo. Problema buvo ir motyvacijos stoka. Ji buvo susijusi su visuomenėje nusistovėjusiais stereotipais, ypač moters atžvilgiu. Nepakankamai buvo išvystyta ir karitatyvinė veikla. Bažnyčia stengėsi per organizuotą socialinę veiklą bent kiek kompensuoti minėtus trūkumus.
Catholic social doctrine is rooted in Revelation. On the basis of this source of faith, the Magisterium of the Church encourages the believers to organised social services. During the interwar period in Lithuania, the bishops invited their people to form Catholic organizations and to get involved into educational and charitable works. This work was very important at that time. Because of the shortage of finance, most of the people were not able to receive an education. There also was a lack of motivation. It included social stereotypes, especially concerning the education of women. Charitable work was also not widely developed. The Church made its best to compensate for these shortcomings by the efforts to organize social services.
Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|
Logos (Lithuania) | 0.1 | 0.12 | 0.148 | 2011 | Q3 |