Karijotaičių valdžios pobūdis Podolėje XIV a. antrojoje pusėje
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje analizuojama, kaip ir kokiomis aplinkybėmis klostėsi Karijotaičių valdžia Podolės žemėje. Kaip teigiama naujausioje istoriografijoje, tai laikyti dinastija dinastijoje, kurioje nuosekliai buvo perduodama valdžia, su aiškiai išreikštu diarchinės valdžios pobūdžiu. Visgi, peržvelgus išlikusius šaltinius galimas ir kitoks paaiškinimas, pagristas kompleksine dokumentų ir metraštinės tradicijos analizė, leido padaryti išvada, jog teiginys apie diarchinį valdžios pobūdį Karijotaičių valdomoje Podolėje nėra iki galo pagrįstas. Ne mažiau svarbu pažymėti, jog Karijotaičiai negalėjo veikti savarankiškai ir turėjo derintis prie regione dominavusios jėgos. Didelė tikimybė, jog Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atveju, bent keli valdas LDK turintys Karijoto sūnus buvo savotišku garantu, jog šie ir toliau liks ištikimi didžiajam kunigaikščiui. Ne mažiau svarbu pažymėti, jog tokius pačius interesus turėjo ir Lenkijos bei Vengrijos monarchai. Netiesioginė šaltinių informacija leidžia kelti tokias prielaidas.
The paper analyses the issues and the circumstances of the Karijotids ruling in Podolia. According to the most recent historiography, there is a case of the dynasty in the dynasty. The political authority passed through successive dynasties, which had the clearly defined diarchic nature. However, investigating the existing sources, different explanations of the problem have occurred. They are based on a complex analysis of the documents and the chronicles. The research has led to the conclusion that the diarchic nature of the Karijotids’ ruling is not fully justified. It is important to note that the Karijotas could not act independently and had to adapt to the authorities of the region. It is probable, that in the case of the Grand Duchy of Lithuania, the Karijotas’s sons and their possessions were a kind of guarantor of their loyalty to the Grand Duke. It is equally important to note that the Polish and Hungarian monarchs had the same interests. Indirect information from different sources allows us to raise the following assumptions.