Quality of life : factors determining its measurement complexity
Date |
---|
2011 |
Gyvenimo kokyb÷s teorija susiformavo ir kaip atskira tyrimų sritis į mokslo diskursą įsiliejo XX a. septintajame dešimtmetyje Vakarų Europoje ir Šiaur÷s Amerikoje. Nuo to laiko visuomen÷s, bendruomen÷s, atskirų socialinių grupių ir individo gyvenimo kokyb÷s vertinimo ir jos gerinimo klausimas tampa vis reikšmingesnis ne tik sprendžiant socialines ekonomines visuomen÷je iškylančias problemas, ieškant priemonių, kurios skatintų siekti aukštesn÷s gyvenimo kokyb÷s, bet ir vertinant įvairių programų, viešosios politikos efektyvumą. Nepaisant did÷jančio susidom÷jimo gyvenimo kokyb÷s koncepcija ir jos vertinimo problematika, gyvenimo kokyb÷s samprata ir jos vertinimas lieka sud÷tinga, galutinai neišspręsta problema su daugybę skirtingų apibr÷žimų, interpretacijų ir gyvenimo kokyb÷s matų. Pasigendama metodologiškai pagrįsto gyvenimo kokyb÷s vertinimo modelio, kuriame būtų išskirti ir susisteminti pagrindiniai gyvenimo kokybę sąlygojantys veiksniai. Priklausomai nuo tyrimo siekiamų tikslų, gyvenimo kokybei vertinti taikomos įvairios metodikos: klausimynai ir skal÷s visuomen÷s nuomon÷s tyrimams atlikti (pvz., Eurobarometro apklausos; R. A. Cummins gyvenimo kokyb÷s vertinimo skal÷), gyvenimo kokybę tapatinant su materialine gerove – pavieniai ekonominiai rodikliai (pvz., BVP 1 gyventojui), klinikiniai, sveikatingumo parametrai su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei tirti (PSO-100), sud÷tiniai indeksai (pvz., žmogaus socialin÷s raidos indeksas, tyrimų padalinių prie žurnalų The Economist, International Living sudaryti indeksai gyvenimo kokybei vertinti).[...]
Measuring quality of life is currently at the forefront of the various fields of science. In spite of a great interest in quality of life and many attempts to measure it, there is no method of quality of life measurement, which is grounded methodologically and accepted generally. Quality of life remains a contested concept, which is measured in different ways: analyzing one or several factors of quality of life (material well-being and GDP per person), using objective and subjective dimensions, creating composite indices. Following works and studies of scientists (Cummins, 1996; Diener & Suh, 1997, 1999; Easterlin, 1974, 1995, 2001; Hagerty et al, 2001; Layard, 2005, 2007; Veenhoven, 2000, 2005, 2009), who have analyzed quality of life and its measurement, the present article examines factors determining quality of life and complexity of their measurement. The article raises questions for discussion: what factors are involved in quality of life? How do they determine the quality of life in a particular country? Furthermore, on the basis of theoretical and empirical studies of quality of life, insights into opportunities for the development and implementation of quality of life studies are presented.[...]
Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics | 1.468 | 1.148 | 1.148 | 1.148 | 1 | 1.279 | 2011 | Q1 |
Journal | IF | AIF | AIF (min) | AIF (max) | Cat | AV | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics | 1.468 | 1.148 | 1.148 | 1.148 | 1 | 1.279 | 2011 | Q1 |
Journal | Cite Score | SNIP | SJR | Year | Quartile |
---|---|---|---|---|---|
Engineering Economics | 4.3 | 0.748 | 0.697 | 2011 | Q1 |