Seminarija Seinuose : darbai ir veidai

Abstract

Napoleonui pralaimėjus su Rusija, Vienos kongresas 1815 metais sprendė tolesnį Europos likimą. Iš Varšuvos kunigaikštystės buvo suformuota Lenkijos karalystė, kurios karaliumi pasiskelbė Rusijos caras Aleksandras I (jis save titulavo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu). Lenkijos karalystėje buvo ir toliau paliktas Napoleono kodeksas, pagal kurį Suvalkijos valstiečiams jau nuo 1807 metų nebereikėjo eiti baudžiavos. Valstiečiai čia po truputėlį prasigyveno. Pasikeitus politinei padėčiai, pakito situacija ir Užnemunės Bažnyčioje. Mogiliovo arkivyskupas savavališkai prisijungė savo jurisdikcijon Balstogės srities parapijas. Dalis vyskupijos liko Prūsijos teritorijoje. 1818 metais popiežius Pijus VII vietoj buvusios Vygrių vyskupijos įsteigė Seinų vyskupiją, kurią dar vadino Seinų Augustavo vyskupija, nes ji buvo Augustavo vaivadijoje. Įsteigus naują vyskupiją reikėjo kurti ir visas bažnytines struktūras, tarp kurių svarbią vietą turėjo užimti kunigų seminarija, kaip reikalavo Tridento (1545–1563) visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Šį klausimą išsprendė Seinų vyskupas M. Manugevičius ir jo pagalbininkas vyskupas P. Marciejevskis, įkurdami seminariją Seinų mieste. Vyskupas M. Manugevičius parengė ir pirmąjį teisinį seminarijos statutą. [...]