Tremtis į tėvynę : [ str. pradžia nr. 2; tęsinys - nr. 3; pabaiga - nr. 4]

Abstract

Kartą vienas lietuvis, atvykęs į Marijampolę iš Lenkijos, įdomiai samprotavo apie 1941 metų pavasario lietuvių trėmimus iš Seinų ir Suvalkų krašto. Anot jo, į sovietų okupuotą Lietuvą tuomet gyventojai išsikraustė savo noru, be jokios prievartos. Tai skambėjo panašiai, kaip ir sovietų bei nacių susitarimo tekste. Praėjus septyniasdešimčiai metų nuo aptariamų įvykių visgi dar ne visi žino objektyvią tiesą. Taigi remdamiesi dokumentais ir gyvų liudininkų prisiminimais pabandykime persikelti į anuos laikus ir dar kartą atverskime nesuklastotos istorijos puslapį. Po III Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Seinų kraštas buvo Prūsijos valdžioje. Vėliau čia šeimininkavo prancūzai, rusai. Po Pirmojo pasaulinio karo dėl Seinų ir jų apylinkių vyko kovos tarp lietuvių ir lenkų. Vokiečių valdžia Seinus pripažino Lietuvai. Čia įsitvirtino lietuvių valdžia. Vėliau po kovų su lenkais lietuviai turėjo pasitraukti. Praėjus porai dešimtmečių, 1939 metų rugsėjo 17 dieną, sovietinė kariuomenė užmė Sein kraštą, tačiau po mėnesio pasitrauk ir teritoriją užleido vokiečių vermachto kariuomenei. Nuo to momento šio krašto gyventojai, tarp j ir vietos lietuviai, tapo pavaldūs Gumbins apygardai ir vokiečių karinei valdžiai. „Naujoji administracija pradejo nuosekliai vykdyti numatytą nacistinę tautiniu mažumu programą.[...]