International organizations in neorealism : a case of Lithuania’s EU common energy policy formation 2006 – 2012

Abstract

Pagal neorealizmo teoriją mažos valstybės negali daryti įtakos tarptautinės sistemos struktūrai ar veikti politikos formavimo tarptautinėse organizacijose. Tačiau modernioje mokslinėje literatūroje aptinkama priešingų argumentų - teigiama, kad mažos valstybės gali daryti įtaką minimai struktūrai, veikdamos Europos Sąjungos politikos formavimo procesą. Atsižvelgiant į šią priešpriešą, straipsnyje analizuojama Lietuvos sėkmė formuojant Europos Sąjungos bendrą energetikos politiką, esant tiesioginiam didžiausių Europos Sąjungos narių (Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos) pasipriešinimui. Straipsniu siekiama nustatyti, ar esant šiam pasipriešinimui Lietuvai pavyko įtraukti savo nacionalinius interesus į bendrą energetikos politiką. Pirmiausia straipsnyje analizuojama mokslinė literatūra ir pristatoma šiuolaikinių mokslininkų nuomonės ir neorealizmo teiginių apie mažų valstybių vaidmenį tarptautinėse organizacijose priešprieša. Toliau didžiausias dėmesys skiriamas strateginių planų ir teisės aktų analizei, nustatant Lietuvos nacionalinius interesus Europos Sąjungos bendroje energetikos politikoje ir jų įgyvendinimo sėkmingumą. Tuomet Lietuvos interesai lyginami su Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos interesais minimoje politikoje. Galiausiai straipsnyje teigiama, kad Lietuvai pavyko įtraukti dalį savo nacionalinių interesų į ES bendrą energetikos politiką, nepaisant stipraus didžiųjų Europos Sąjungos valstybių pasipriešinimo. Kita vertus, dėl minėto pasipriešinimo sėkmingai įgyvendinti Lietuvos nacionaliniai tikslai šioje politikoje nėra pakankamai reikšmingi, kad galėtų inicijuoti tam tikrus pokyčius tarptautinės sistemos struktūroje

Neorealism denies the possibilities of small states to influence the development of international system or to have some kind of impact to the policy making within the international organizations, because policy making in such organizations are reserved for the interests of their strongest member states. However, contemporary scientific literature disagrees with such reasoning by stating that small states can influence the international system through policy making of the European Union. In the light of such contradiction the article chooses the ability of Lithuania to advance its national interests in the formation of Common energy policy of the EU, while facing opposition from Germany, France, or the United Kingdom as an object of analysis. In doing so the article aims to answer wherever Lithuania was successful in advancing its national interests to the Common energy policy of the EU. In order to achieve the aforementioned aim, the article is structured into three parts. Firstly, scientific literature is being analysed in order to highlight the disagreement between the Neorealists, and contemporary academia on small states as members of international organizations. Secondly, various strategies and legislative documents are being analysed in order to determine the level of Lithuania's success in forming EU's Common energy policy. During the last part, the paper utilizes comparative method in order to check the convergence between the interests of Lithuania, and the ones of Germany, France, and the United Kingdom. After executing these three steps, the paper concludes, that that Lithuania managed to influence EU's policy production according to its national interests. After taking these steps, the paper concludes with a statement, that Lithuania have managed to influence EU's Common energy policy formation according to its national interests, and despite the opposition from the EU's top three states