(Re)konstruktion der vergangenheit im neuen deutschen familienroman (unter besonderer berücksichtigung des romans "Die mittagsfrau" Von Julia Franck)

Abstract

Pastaraisiais metais šeimos romano žanras Vokietijoje išgyvena savotišką renesansą. Prie šio populiarumo itin prisidëjo trečiosios pokario kartos pastangos rekonstruoti šeimos istoriją, ypač senelių kartos išgyvenimus XX a. istorinių kataklizmų metu. Remiantis Julijos Franck romanu Die Mittagsfrau, kuris 2007 m. buvo pripažintas geriausiu Vokietijos romanu, straipsnyje aptariami naujojo šeimos romano turinio ir formos bruožai (autobiografinio vaizdavimo ir fikcijos sintezë, istorinio konteksto susiaurinimas iki vienos ðeimos likimo, jaunosios kartos pastangos suprasti, o kartais netgi pateisinti seneliø ir tëvø veiksmus tarpukario ir karo metais, keleto pasakojimo perspektyvø derinimas ir kt.). Autorë romane bando ne tiek atkurti, kiek sukurti niekada nematytos moèiutës (ið dalies ir tëvo) gyvenimo istorijà, taèiau skirtingai nei daugelis kitø vokieèiø autoriø ji neapraðinëja paties praeities rekonstravimo, t. y. ðeimos relikvijø ar istoriniø ðaltiniø paieðkos, proceso. Pagrindinis dëmesys sutelkiamas á ðeimos tarpusavio santykiø bei intymiø vidiniø moters iðgyvenimø vaizdavimà, taèiau kartu palieèiamas ir bendras XX a. politinis bei socialinis kontekstas, pvz., 3-ojo deðimt. ekonominë krizë, Berlyno bohemos gyvenimas, nacionalsocializmo iðkilimas, þydø persekiojimas, pokario suirutë. Toks istorinio pobûdþio ðeimos romanas atskleidþia prieðtaravimus tarp individualios ir oficialiosios atminties, atliepia aktualias istorines diskusijas bei prisideda prie kultûrinës vokieèiø tautos atminties formavimo