Bendraamžių atstumtų ir izoliuotų paauglių socialinių gebėjimų lavinimas

Abstract

Žemo socialinio statuso (bendraamžių atstumtų ir izoliuotų) mokinių sutinkama kiekviename klasės kolektyve. Pastarieji, kaip rodo įvairių tyrimų duomenys, palyginti su populiaresniais bendraamžiais, susiduria su įvairaus pobūdžio socialinėmis bei psichologinėmis problemomis (dažniau dalyvauja vykstant destrukciniam tarpusavio bendravimui, susilaukia mažesnės mokytojų paramos, dažniau tampa bendraamžių agresijos objektu, pasižymi delinkventiniu elgesiu, susiduria su mokymosi problemomis ir mokyklos nelankymu, jiems būdingas didesnis socialinio streso lygis, jie stipriau išgyvena vienišumo jausmą ir pan. (Ladd, 1983; Asher, Wheeler, 1985; Coie ir kt., 1990; Coie ir kt., 1992; Crick, Ladd, 1993; Fopma-Loy, 2000). Tyrime remiamasi nuostata (Coie, Dodge, 1983), kad bendraamžių atstūmimą lemia menki vaiko socialiniai įgūdžiai, tad siekiant padėti moksleiviams keisti neigiamą statusą buvo kryptingai lavinami jų socialiniai gebėjimai. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kinta bendraamžių atstumtų ir izoliuotų paauglių socialinis statusas lavinant jų socialinius gebėjimus. Buvo pravestos dvi socialinių gebėjimų lavinimo pratybos su skirtingomis paauglių grupėmis. Tyrime dalyvavo 90 Kauno bendrojo lavinimo mokyklos paauglių (dvi eksperimentinės ir dvi kontrolinės grupės). Nustatyta, kad paauglių socialinis statusas pasibaigus programai statistiškai reikšmingai nepakito. Tačiau praktinė patirtis atskleidė, kad socialinių gebėjimų lavinimas skatina teigiamą moksleivių socialinio statuso pokytį. Siekiant veiksmingesnio socialinių gebėjimų lavinimo pratybų poveikio pateikiamos praktinės rekomendacijos