Sąjūdis : teorija ir praktikai

Abstract

Gilinantis į vieną ar kitą istorijos fenomeną ypatingą vietą jo istoriografijoje užima analizuojamų įvykių veikėjų atsiminimai. Tokios literatūros vaidmuo nevienareikšmis - viena vertus, memuarų autoriai negali išvengti subjektyvumo, todėl bandyti rašyti istorinius darbus remiantis vien tiesioginiais liudininkais itin problemiška, o antra vertus, memuarai gali pateikti įdomių įžvalgų, kaip klostėsi įvykiai ir kaip juos vertina patys jų dalyviai. Šiame tekste siekiama konkretų istorinį laikotarpį panagrinėti taikant teorinius socialinių mokslų modelius ir iliustruoti žmonių, betarpiškai dalyvavusių analizuojamuose procesuose, atsiminimais sugretinant jų pasvarstymus su teorija. Nekeliamas uždavinys rekonstruoti analizuojamą istorinį laikotarpį, greičiau domina pagrindinių įvykių veikėjų atsiminimai ir tai, kaip jie atrodo teoriniu požiūriu, todėl tekste naudojamos ilgokos citatos. Tautos valia buvo išreikšta 1990 m. kovo 11 d., kai Aukščiausioji Taryba galutinai išnaudojo politinę galimybę ir paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė. Sąjūdis įvykdė savo tikslus ir įėjo į istoriją kaip sėkmingas socialinis judėjimas. Įgyvendinus esminius siekius Sąjūdį ištiko daugumos masinių judėjimų likimas - nelikus, kas vienytų visiškai skirtingus žmones, rėmėjai išsiskirstė kas sau.