Kaip gimsta nauja moksle? : (Feyerabendo mokslo filosofijos požiūriu)

Abstract

Straipsnyje pristatomas įvairialypis Feyerabendo požiūris į mokslo prigimtį. Jo mokslo filosofijoje tiriama mokslo raida ir pats šis tyrimas. Kaip tokio tyrimo prielaidos straipsnyje išryškinami antropologinis bei dadaistinis aspektai. Šios prielaidos padeda atskleisti, jog kitų tikrovės vertinimo patirčių kontekstas nesuteikia mokslui išskirtinio statuso. Mokslo istorija, antropologija bei meno tyrinėjimai čia parodo pokyčių moksle prigimtį. Šie pokyčiai nėra racionaliai išvedami iš ankstesnės mokslo situacijos, bet kuria savas situacijas. Toks mokslo kūrimas žmogiškas ir dažnai subjektyvus. Feyerabrendas siekia laisvo mokslo ir asmenybės raidos

The article is intended to present Feyerabend's attitude towards the nature of science. One of his interests in philosophy of science is the study of scientific development and of scientific research. Anthropological and dadaistic aspects are revealed as presuppositions of such research. These presuppositions help to show the context of other experiences of evaluation. Such a context does not give an exceptional status to science. History of science, anthropology, investigation of art reveals the same nature of changes. These changes are not rationally deduced from earlier situations of science, but they create their own situations. Such creation of science is human and often subjective. Feyerabend strives for an open development of science and the human being